SEIMAS LINKĘS PLĖSTI DVIGUBOS PILIETYBĖS ATVEJUS, KAI ANTRĄ PILIETYBĘ ĮGYJA VAIKAI

Seimas linkęs plėsti dvigubos pilietybės atvejus, kai antrą pilietybę įgyja vaikai.

Seimas ketvirtadienį per svarstymą pritarė tokiam parlamentarų Antano Vinkaus ir Stasio Tumėno pasiūlymui dėl Pilietybės įstatymo pataisų.

Pasiūlymas numato, kad dvigubą pilietybę gali turėti asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.

Už tokį siūlymą po svarstymo vienbalsiai balsavo 92 Seimo nariai, o balsuojant dėl viso straipsnio „už“ buvo 94 parlamentarai. Seimas dar turės balsuoti dėl pataisų priėmimo.

„Pasiūlymas parengtas siekiant eliminuoti šiuo metu galiojančias diskriminacines nuostatas išsaugoti Lietuvos pilietybę Lietuvoje gimusiems ir kartu su tėvais dar iki pilnametystės kitos šalies pilietybę įgijusiems vaikams lyginant su užsienyje gimusiais vaikais“, – pasiūlymą argumentavo iniciatoriai.

Anot jų, pataisomis bus suvienodintos sąlygos išsaugoti Lietuvos pilietybę Lietuvos piliečio šeimoje užsienyje gimusių ir gimimu įgijusių dvigubą pilietybę vaikų, kurie gali išlaikyti dvigubą pilietybę, ir Lietuvoje gimusių bei kartu su tėvais dar iki pilnametystės kitos šalies pilietybę įgijusių vaikų.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje pažymėjo, kad toks siūlymas „vertintinas nevienareikšmiškai“.

Seimo teisininkai pažymi, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Konstitucijoje yra įtvirtintas bendras draudimas turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę, nors jis ir nėra absoliutus, leidžiamos tam tikros išimtys.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.