Už tai numatančias Seimo statuto pataisas antradienį po svarstymo balsavo 52 parlamentarai, 8 buvo prieš, 7 susilaikė.

Beje, plenarinę salę pasiekė iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) atkeliavęs, gerokai pasikeitęs, jau trečias Statuto pataisų variantas.

Jame atsižvelgta į J. Oleko pasiūlymą leisti naujame komitete dirbti ir kitų komitetų nariams. Jei parlamentarai pritartų, į jo veiklą galėtų įsitraukti visi norintys dirbti Seimo nariai, neapsiribojant Statuto nuostata, kad komitetą gali sudaryti ne daugiau kaip 13 Seimo narių.

Šiuo metu toks principas taikomas sudarant Europos reikalų ir Ateities komitetus.

Svarstomas projektas numato, kad Energetikos ir darnios plėtros komitetas sudaromas pagal proporcinį frakcijų atstovavimo principą. Konkretus komiteto narių skaičius ir sudėtis būtų tvirtinami Seimo nutarimu. Energetikos ir darnios plėtros komiteto pirmininko pavaduotojų skaičių nustatytų parlamentas.

Pasak J. Oleko, Seimo nariai turėtų galimybę Energetikos ir darnios plėtros komitete diskutuoti ir spręsti prioritetinės svarbos klausimus platesnėje komiteto sudėtyje.

Siekiant, kad dalis naujo Energetikos ir darnios plėtros komiteto funkcijų nesidubliuotų, planuojama klimato kaitos klausimus palikti patirtį šioje srityje turinčio Aplinkos apsaugos komiteto rankose.

Jei Seimas pritartų, Energetikos ir darnios plėtros komitetas teiktų išvadas ir pasiūlymus dėl valstybės energetikos, atsinaujinančių ir alternatyvių energijos išteklių naudojimo politikos formavimo ir jos prioritetų.

Naujas komitetas rengtų ir svarstytų įstatymų bei teisės aktų projektus, susijusius su energetika, kitais sektoriais (transportu, pramonės, žemės ūkiu, atliekų tvarkymu), kuriuose yra išmetama daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Planuojama, kad Seime atsirasiantis komitetas atliktų Energetikos ministerijos ir jos valdymo srities įstaigų, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos parlamentinę kontrolę.

Komitetas galėtų gauti iš Energetikos ir Finansų ministerijų informaciją apie valstybės energetikos politikos formavimą ir įgyvendinimą, taip pat apie valstybės valdomų energetikos įmonių strategines veiklos kryptis ir investicijas, viešųjų lėšų naudojimą.

Seimo kanceliarijos duomenimis, įsteigus naują parlamento Energetikos ir darnios plėtros komitetą, 2026 m. papildomai aptarnavimo išlaidoms reikėtų apie 214 tūkst. eurų, o nuo 2027 m. – po 194 tūkst. eurų kasmet.

Šios sumos apimtų naujo komiteto biuro, papildomų 4 pareigybių įsteigimą, darbuotojų darbo užmokestį, naujų darbo vietų įrengimą ir kt.

Jei parlamentarai pritartų, Seime nebeliktų šiuo metu dirbančios Energetikos ir darnios plėtros komisijos, kurią pakeistų naujas komitetas. Tai būtų 17-asis Seime veikiantis komitetas.