Pertrauka – poilsio laikas, tad ir telefonu mokiniai gali naudotis.
„Mokiniai pasižiūri elektroninį dienyną, skaito knygas, rekomenduojame nežaisti žaidimų“, – teigė Vilniaus Antakalnio gimnazijos direktorė Anželika Keršinskienė.
Pamokų metu – tvarka griežtesnė.
„Prašome mokinių pamokos pradžioje telefonus sudėti į dėžutes arba pasilikti mobilųjį telefoną savo kuprinėje. Dėžutes jau turime 10 metų, tai tikrai nėra naujas reiškinys mokykloje“, – pasakojo A. Keršinskienė.
Europos šalys viena po kitos mokyklose mobiliųjų atsisako. Lietuva dar sprendžia – eiti draudimų ar rekomendacijų keliu.
„Mūsų pozicija buvo, kad bendruomenės mokyklos pačios susitartų ir rastų sprendimus, tiek su moksleiviais, tiek su tėvais“, – tvirtino laikinoji Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Rekomendacijas mokykloms Švietimo ir Sveikatos ministerijos patvirtino rugpjūčio mėnesį. Tačiau didžioji dalis dar tik pradės jas taikyti. Iš beveik 900 – tvarką pasitvirtino tik apie 200 mokyklų.
„Dauguma, tik kažkur 15 proc., nusprendė, kad visiškai draudžia, kita dalis susitaria, vadovaujasi tam tikromis nuostatomis, kad pertraukų metu nenaudoja“, – kalbėjo R. Popovienė.
Emilijos Pliaterytės progimnazijoje pedagogų, tėvų ir mokinių susitikimas dar tik planuojamas. Ieškos bendro sprendimo. Dalis mokinių, gal ir netikėtai, palaiko visišką draudimą.
„Tie, kurie mokiniai siūlo drausti, griežtai drausti, tai motyvas tas, kad pertraukų metu pagaliau galėsime bendrauti tarpusavyje, neįlindę į telefonus, į virtualų pasaulį. Bendrausime, ieškosime draugų, partnerystės“, – tikino Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos direktorius Gintaras Alfonsas Petronis.
Šalia ministerijų rekomendacijų sėkmės Seime laukia ir du įstatymo projektai. Jų tikslas – uždrausti. Konservatorių siūlymu, mobiliaisiais negalėtų naudotis 1–10 klasių moksleiviai.
„Mūsų projektas kalba apie tai, kad ugdymo procese nebūtų naudojama, nebent su išimtimis dėl sveikatos dalykų. Pavyzdžiui, diabetu sergantys turi atitinkamas programėles“, – aiškino Seimo narė (TS-LKD) Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Išimtis siūlo ir valstiečiai. Tik draudimas galiotų visų klasių mokiniams, taip pat ir per pertraukas.
„Vaikai į mokyklą ateina mokytis, turi susikaupti ir užsiimti mokymosi procesu, o ne žiūrėti telefonus, arba tuo labiau dabar įsigudrinę yra DI ir taip toliau. Turime iš tikrųjų labai daug grėsmių“, – teigė Seimo narė (LVŽS) Ligita Girskienė.
Tėvų atstovas griežtų draudimų nepalaiko. Rekomendacijos, anot jo, pakankamas būdas rasti geriausią sprendimą.
„Patys suaugę įlindę į telefonus, ir daryti mokyklą kažkokia sala, kuri yra kitokia, nemanau, kad tai yra teisinga ir prasminga, nes mokyklos paskirtis – ne auklėti, o mokyti“, – samprotavo Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Kęstutis Mikolajūnas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Įstatymo projektą – jau trečią – spalio mėnesį teiks ir Švietimo ministerija. Į jį perkels jau parengtas gaires. Tvarką mokyklos turės paruošti, bet tai – ne draudimas.
„Kai palieka laisvę, tai tada yra laisvė interpretuoti, ir mokyklų bendruomenės, manau, visos vienareikšmiškai pritaria. Nežinau, ar bus koks nors rezultatas, jeigu bus susitarta tik nuostatuose įrašyti tam tikrą vieną punktą“, – kalbėjo L. Girskienė.
„Kapoti šaką, ant kurios sėdi, visada lengviau. Suaugusiems atrodo vienaip, vaikams kitaip. Kam reikalingas tas konfliktas? Nuosaikesnė politika, ko gero, nuosaikingesni draudimai bus efektyvesni, negu kad visiškai viską uždrausti“, – tvirtino Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos direktorius.
„Leiskime dabar įsigyvendinti toms nuostatoms, kurios dabar yra, ir ateityje žiūrėsime. Bet manau, tikrai bendruomenė susitars“, – sakė R. Popovienė.
Įstatymais ar taisyklėmis mobiliuosius mokyklose draudžia daugiau nei 60 šalių. Nuo šių mokslo metų Latvijoje be mobiliųjų mokosi 1–5 klasių moksleiviai.
Naujausi komentarai