Seimas pagaliau priėmė naują Pilietybės įstatymą, kuris numato galimybę suteikti dvigubą pilietybę ES ir NATO valstybėse gyvenantiems lietuviams.

Abejonių liko

Numatoma, kad jeigu Prezidentė Dalia Grybauskaitė nevetuos šio įstatymo, dėl jo bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą (KT) ir prašoma išaiškinti, ar Seimo pasirinkta dvigubos pilietybės taikymo traktuotė atitinka Konstituciją.

Seimas vakar po daugelį mėnesių užtrukusių diskusijų pagaliau priėmė visą naujos redakcijos Pilietybės įstatymą. Už jį balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo 8, susilaikė 25 parlamentarai.

Seimo nariai sutiko, kad įstatymas įsigaliotų tik kitų metų balandžio 1 d. Tačiau iki to laiko dar bus svarstomas klausimas, ar nederėtų visam Seimui kreiptis į KT, kad šis pasakytų, ar įstatymu nustatyta dvigubos pilietybės taikymo tvarka neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms.

Jeigu būtų nuspręsta kreiptis į KT, įstatymo įsigaliojimo laikas būtų atidėtas, kol teisėjai pasakytų savo verdiktą.

Rasistinės gaidos

Svarstant naują įstatymą ilgiausiai diskutuota, ar Konstitucijai neprieštaraus pasiūlymas į jį įrašyti, kad lietuvių kilmės piliečiai, po 1990 m. kovo 11-osios išvykę į ES arba NATO valstybę bei įgiję jos pilietybę, turi teisę išlaikyti ir Lietuvos pilietybę. Po diskusijų nuspręsta, kad toks pasiūlymas neprieštaraus Konstitucijai.

Ketvirtadienį patvirtintas Seimo nario Žilvino Šilgalio pasiūlymas į naują įstatymą įrašyti nuostatą, kad "Prezidentas gali suteikti pilietybę išimties tvarka, atsižvelgdamas į valstybės interesus ar Lietuvos vardo garsinimą šiuo metu ar ateityje, jai atstovaujant". Pasak Ž.Šilgalio, tokia įstatymo nuostata leis suteikti pilietybę tiems talentingiems sportininkams iš užsienio, kurie "nori ginti Lietuvos garbę jos nacionalinėse rinktinėse".

Šiam pasiūlymui prieštaravo parlamentaras Egidijus Klumbys: "Nenoriu, kad Lietuvos futbolo ar krepšinio rinktinės pagrindą sudarytų negrai. Aš noriu, kad ten žaistų lietuviai."

Žodis "negras" yra laikomas rasistiniu – dėl to E.Klumbį įspėjo Seimo vadovė Irena Degutienė.

Nuomonės išsiskyrė

Seimo nariai diskutuodami ir gyrė, ir peikė naują įstatymą. "Mes įtvirtiname dviejų rūšių piliečius", – pareiškė konservatorius Gintaras Songaila.

"Manau, kad septintas straipsnis Konstitucijai neprieštarauja, nors "dvigubos pilietybės" sąvoka yra kiek išplečiama. Tikiu, kad padarėm teisingą ir reikalingą žingsnį", – sakė Tvarkos ir teisingumo partijos frakcijos narys Rimantas Smetona.

"Aišku, labai norime suvienyti visus pasaulyje gyvenančius lietuvius, tačiau šiuo įstatymu paliekame už borto į rytus nuo Lietuvos gyvenančius lietuvius. Todėl yra nemenka tikimybė, kad prie šio įstatymo dar anksčiau ar vėliau grįšim", – sakė socialdemokratas Juozas Olekas.

Išimčių bus daug

Priimant naują Pilietybės įstatymą bene ilgiausiai svarstytas septintasis įstatymo straipsnis, numatantis atvejus, kada Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis. Numatoma daugiau kaip dešimt tokių išimčių.

Tokia galimybė sudaroma asmenims, kurie gimdami įgijo dvigubą pilietybę, taip pat asmenims, ištremtiems arba pasitraukusiems iš okupuotos Lietuvos iki 1990 m. kovo 11-osios ir dėl to įgijusiems kitos valstybės pilietybę, bei tokių asmenų palikuonims.

Nustatyta, kad dviguba pilietybė leidžiama lietuvių kilmės asmenims, išvykusiems iš Lietuvos po Kovo 11-osios ir įgijusiems ES ar NATO valstybės pilietybę. Be to, pagal naująjį įstatymą dviguba pilietybė piliečiams, sudarantiems santuoką su kitos valstybės piliečiu ir dėl to savaime įgijusiems tos valstybės pilietybę, jeigu nuo santuokos sudarymo dienos nėra praėję 3 metai.

Dviguba pilietybė leidžiama Lietuvos piliečio įvaikintiems asmenims, Lietuvos piliečiui, įvaikintam kitos valstybės piliečio ir dėl to įgijusiam kitos valstybės pilietybę, taip pat kitos valstybės piliečiui, Lietuvos pilietybę įgijusiam išimties tvarka, bei asmeniui, gavusiam pabėgėlio statusą Lietuvoje.

Tačiau po diskusijų nebuvo leista dvigubą pilietybę turėti lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems šalyse kaimynėse. Dėl šios nuostatos buvo kilę procedūrinių ginčų. Tačiau galų gale apsispręsta tokios nuostatos nepriimti.

Po diskusijų ir balsavimo dėl dvigubos pilietybės principus nustatančio straipsnio priėmimo kai kurie Seimo nariai pabrėžė, kad tokia teisė paliekama tik maždaug 40-yje valstybių gyvenančių lietuvių kilmės asmenų. Atskiriamos lietuvių gana gausiai apgyventos Pietų Amerikos valstybės ir Australija, kurios nepriklauso nei ES, nei NATO.

Nori referendumo

Prezidentė Dalia Grybauskaitė neatskleidžia, pasirašys ar vetuos Pilietybės įstatymo pataisas, bet mano, kad sprendimas dėl dvigubos pilietybės ribų Lietuvoje turėtų būti priimtas referendumu.

"Tokie klausimai turėtų būti pasiūlyti tautai referendumo būdu apsispręsti, ypač jeigu yra klausimų ar abejonių, ar tai atitinka Konstituciją", – žurnalistams vakar sakė Prezidentė. D.Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad abejonių dėl naujojo Pilietybės įstatymo atitikties Konstitucijai turi ir parlamentas ir jis ketina dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą. Prezidentė dėl galimo veto žada apsispręsti gavusi visą dokumentų paketą.