Seimas ketvirtadienį pritarė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano Tomo Davulio kandidatūrai į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą. Už tai balsavo 110 Seimo narių ir vienas susilaikė.

T. Davulį į šias pareigas pateikė Vyriausybė. Premjerė Ingrida Šimonytė per teikimą pažymėjo, kad ši kandidatūra atrinkta per specialią atranką, jai pritarė prezidentas Gitanas Nausėda.

Pats kandidatas anksčiau prisistatydamas Seime tvirtino, kad Europos Sąjungos (ES) teise domisi nuo studijų metų, su ja tampriai susijęs ir jo akademinis darbas, ir profesiniai ryšiai.

„Tikiu, kad tokiu būdu realizuosiu savo vieną iš svarbiausių, ko gero, norų, kurie susiformavo jau studijų metais, tai yra prisidėti prie Europos Sąjungos projekto, prie galimybės kurti Europą kaip teisingumo, laisvės erdvę“, – Seime sakė T. Davulis.

Tikiu, kad tokiu būdu realizuosiu savo vieną iš svarbiausių, ko gero, norų, kurie susiformavo jau studijų metais, tai yra prisidėti prie Europos Sąjungos projekto.

Jis teisininko išsilavinimą 1998 metais įgijo Vilniaus universitete, magistro laipsnį įgijo Freiburgo universitete Vokietijoje.

T. Davulis nuo 1998 metų dėsto VU, 2012 metais tapo Teisės fakulteto dekanu.

Šiuo metu ES Bendrajame Teisme dirba du teisėjai – 2019-aisiais Seimo pritarimu į pareigas paskirtas buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Rimvydas Norkus, o kito teisėjo, Virgilijaus Valančiaus, kadencija baigėsi užpernai spalį. Vis dėlto nesutarus dėl naujo kandidato, jis dirba iki šiol.

2019 metų sausį tuometinio Konstitucinio Teismo teisėjo Gedimino Mesonio kandidatūrai pritarė visos trys Lietuvos institucijos, tačiau ją atmetė Liuksemburge esantis vertinimo komitetas.

Tų pačių metų liepą Vyriausybė jau buvo pateikusi pasiūlymą pratęsti V. Valančiaus buvimą teisme dar vienai kadencijai, tačiau tam nepritarė prezidentas G. Nausėda.

2020 metais atrankoje geriausiu išrinktas buvo tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, tačiau jo kandidatūrai vėl nepritarė prezidentas.

ES Bendrasis Teismas daugiausia nagrinėja ieškinius dėl ES institucijų teisės aktų, tarp jų – valstybių ieškinius Europos Komisijai. Teisėjai į šį teismą skiriami šešerių metų kadencijai.

Teisingumo ministerijos atrinktam kandidatui turi pritarti Vyriausybė ir prezidentas, dėl paskyrimo turi balsuoti ir Seimas. Jei visos šios procedūros įvykdomos, kandidato tinkamumą vertina specialus komitetas Liuksemburge.