Praėjusio balsavimo Seime metu, už ministerijos siūlomą projektą po pateikimo balsavo 84 Seimo nariai. Balsavusiųjų prieš ar susilaikiusiųjų nebuvo. Projektas svarstymui perduotas Seimo Užsienio reikalų komitetui (URK).
Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, minima komisija bus nauja administracinė institucija, kuri peržiūrės, vertins ir priims sprendimus dėl prašymų atlyginti žalą ar nuostolius, kuriuos sukėlė Rusija, užpuolusi Ukrainą. Komisija kiekvienu atveju nustatys mokėtinos kompensacijos, jei tokia turi būti, dydį.
Kalbama apie veiksmus, kurie pažeidžia Jungtinių Tautų (JT) Chartiją bei bet kokius Rusijos padarytus tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimus nuo 2022 m. vasario 24 d. ar vėliau.
Konvencija, kurios ratifikavimas bus pateiktas Seimui, taip pat nustatys Komisijos įgaliojimus ir funkcijas, teisinį subjektiškumą, organizacinę struktūrą bei paraiškų nagrinėjimo tvarką.
Konvencijoje taip pat numatoma, kad Komisijos būstinė bus vienos iš konvencijos šalių teritorijoje. Tiesa, pažymima, kad būstinę prašoma įkurti Nyderlanduose. Kartu numatoma, jog komisijos biuras bus Ukrainoje.
ELTA primena, kad konvenciją Hagoje pernai gruodį pasirašė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Plataus masto invazija į Ukrainą pradėta 2022 m. vasarį. Tuo metu karas prasidėjo dar 2014 m., Rusijai aneksavus Krymą ir pradėjus karo veiksmus Donbase.
Naujausi komentarai