Anot jo, mėginimai šį klausimą interpretuoti pagal politines nuotaikas yra nepriimtini.

„Reaguodamas į viešojoje erdvėje pasirodančius pasisakymus apie siūlymus mažinti gynybos finansavimą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto, noriu aiškiai pasakyti, kad neturiu jokios tolerancijos bandymams aplink save kurti politinį triukšmą Lietuvos saugumo sąskaita“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė M. Sinkevičius.

„Daugiau nei 5 proc. BVP įsipareigojimas gynybai yra neginčytina koalicijos sutarta riba ir jokie mėginimai interpretuoti šį klausimą pagal politines nuotaikas man nepriimtini“, – akcentavo socialdemokratų pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad būtent LSDP pasiūlė ir užtikrino daugiau nei 5 proc. finansavimą krašto apsaugai, todėl diskusijų dėl lėšų mažinimo jo vadovaujamoje partijoje nebus.

„Siūlantiems mažinti gynybos finansavimą rekomenduoju prisiminti, kokios valstybės piliečiais esate ir atsakingai dirbti savo šalies interesų labui“, – pabrėžė M. Sinkevičius.

Pirmadienį naujienų portalas „Delfi“ skelbė, kad „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis negarantuoja, jog jo vadovaujama frakcija palaikys 2026 m. valstybės biudžeto projektą. „Aušrietis“ taip pat teigė, kad, norint užtikrinti pakankamą finansavimą kitoms lėšų stokojančioms sritims, būtų galima apkarpyti gynybai numatytą skirti lėšų dalį.

Be to, grupė parlamentarų trečiadienį užregistravo siūlymą kitų metų valstybės biudžete krašto apsaugai skirti 5 proc. nuo BVP. Siūloma, kad likę 0,38 proc., kurie Vyriausybės parengtame projekte numatyti gynybos finansavimui, būtų skirti vidaus saugumui ir keliams.

Siūlymą registravo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai Rimas Jonas Jankūnas, Bronius Ropė, Jaroslavas Narkevičius, mišrios Seimo narių grupės narys Vitalijus Šeršniovas, „aušriečiai“ Lina Šukytė-Korsakė ir Aidas Gedvilas.

ELTA primena, kad šių metų birželį NATO sąjungininkės susitarė iki 2035 m. gynybai ir susijusioms išlaidoms skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pritarusios JAV siūlomam išlaidų padidinimui siekiant atgrasyti Rusiją.

Savo ruožtu Lietuva iki 2030-ųjų gynybai kasmet įsipareigojo skirti po 5–6 proc. BVP – tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.