ŠIRVINTOSE BUS ATIDENGTA J. MARCINKEVIČIAUS ATMINIMUI SKIRTA SKULPTŪRA

Širvintų Jaunimo sode ketvirtadienį bus atidengta poetui Justinui Marcinkevičiui atminti skirta skulptūra „Skaitanti mergaitė“.

Kaip skelbia Širvintų rajono savivaldybė, idėjos modelio konkursą laimėję skulptorius Liutauras Griežė ir menotyrininkė Laura Kešytė pasiūlė Širvintose sukurti „Skaitančios mergaitės“ skulptūrą, skirtą vaikiškajai J. Marcinkevičiaus kūrybos linijai.

Skulptūros atidengime dalyvaus prezidentas Gitanas Nausėda, koncertuos choras „Ąžuoliukas“, renginį ves aktorė Ilona Balsytė.

„Nuoširdžiai tikiu, kad augančiai, bręstančiai jaunajai Lietuvos kartai yra labai svarbu pažinti, suvokti, suteikti vertybinį poeto Justino Marcinkevičiaus kūrybos dovanojamą pagrindą. Todėl drąsiai galiu pasakyti – įamžinti tautos poeto atminimą meniniu akcentu yra garbė bet kuriam dideliam ar mažam Lietuvos miestui. Neslėpsiu pasididžiavimo, kad Širvintose tai ir padarėme,“ – savivaldybės pranešime cituojama rajono merė Živilė Pinskuvienė.

Idėją mieste įamžinti J. Marcinkevičiaus atminimą Ž. Pinskuvienė iškėlė praėjusią vasarą po kilusių diskusijų dėl paminklo poetui Vilniuje.

Pernai Lietuvos rašytojų sąjunga ėmėsi iniciatyvos statyti paminklą J. Marcinkevičiui rašytojo vardu pavadintame skvere prie savo būstinės Vilniaus senamiestyje, tačiau sumanymą temdė visuomenėje atsinaujinusi diskusija dėl poeto asmenybės, iškeliant aspektą dėl jo prisitaikymo prie sovietinės sistemos.

Iki metų pabaigos J. Marcinkevičiaus atminimui skirta skulptūra turėtų atsirasti ir Druskininkuose.

Poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas bei visuomenės veikėjas J. Marcinkevičius (1930–2011) per kūrybos metus išleido apie 50 eilėraščių, vaikų poezijos, dramaturgijos, esė, publicistinių knygų, tarp žymiausių jo kūrinių – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“.

Rašytojas buvo aktyvus Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, dalyvavo Sąjūdžio veikloje, tačiau dalis literatūrologų ir istorikų nevienareikšmiai vertina jo vaidmenį ir kai kuriuos kūrinius sovietmečiu.

Jis 1957 ir 1969 metais yra pelnęs LSSR valstybinę premiją, 2001-aisiais – Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.