ŠILDYMO SEZONO PRADŽIOS FIASKO: SISTEMA STRINGA, GYVENTOJAI ĮSTRIGĘ EILĖSE

Dar gerokai prieš šildymo sezono pradžią gyventojai suplūdo į savivaldybes dėl šildymo kompensacijų. Praėjo mėnuo, o vaizdas vis dar toks pats, pasakojama LNK reportaže.

„O kaip man reikia gauti tą leidimą už šilumos kompensavimą? Buvusi inžinierė ir turiu šitaip. Vieniša pasilikus“, – aiškino pakalbinta senolė.

Žmonės sako eilėse laukiantys po kelias valandas, kad galėtų užpildyti prašymus.

„Prisiskambint neįmanoma, visą savaitę duodu po kelis kartus“, – nusivylė kita pensininkė.

„Gal kokius dešimt kartų po penkiolika minučių pralaukiu ir vis tą patį kartoja kaip bažnyčioj kunigas“, – stebėjosi vienas senolis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Greičiau suktis trukdo ir stringanti sistema, kurioje prašymus pateikti galima internetu.

„Mero atsiprašinėjo pati ministrė, kad socialinės paramos informacinė sistema irgi parodė ožius, neveikė, strigo panašiai kaip e. sveikata.lt. Kažkaip mums su tomis valstybinėmis programomis nesiseka“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

„Kai srautas išauga kaip šiais metais, net tris kartus, patiriame sunkumų dėl savalaikio prašymo nagrinėjimo. O sistemos trikdžiai tik ilgina procesą“, – pasakojo Vilniaus savivaldybės socialinių išmokų skyriaus atstovė Ieva Paberžienė.

Kompensacija ateis, bet vienintelis klausimas ar žmogus kišenėj, ar seifuke turi lėšų, santaupų sumokėti.

Pritrūks pinigų?

Savivaldybės ėmė nerimauti, ar kompensacijoms kitais metais užteks numatytų pinigų, kai poreikis tiek išaugo. Šiemet iš valstybės biudžeto savivaldybėms papildomai išdalinti 42 mln. eurų. Kitiems numatyti kiek daugiau nei 44 mln. eurų.

„Pinigų šiems metams tikrai užteks, bet natūraliai galim suprasti matematiką, didesnis besikreipiančių skaičius reikš didesnes išmokas ir didesnę kainą valstybei“, – konstatavo M. Sinkevičius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad situacija savivaldybėse labai skirtinga. Kai kurios šiems metams skirtus pinigus jau išleido, kitoms neprireikė nė pusės.

„Yra tokių savivaldybių, kur liks nepanaudota tik apie 2 ar 3 proc., bet kai kurių savivaldybių piniginės paramos nepanaudota liks virš 50 proc.“, – tvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė Ana Selčinskienė.

Kitais metais planuojama pinigus savivaldybėms paskirstyti ne iš karto sausio mėnesį, o šildymo sezono pabaigoje.

„Reaguodami į situaciją, pinigus skirstysim būtent tiems, kam jų trūksta“, – pabrėžė A. Selčinskienė.

Kompensacijos ir skolos

Šildymo kompensaciją gyventojai gali gauti atbuline tvarka už visą sezoną, tačiau, kol prašymai bus patvirtinti, daliai teks tam tikrą laiką visą sąskaitą už šildymą apmokėti patiems.

„Kompensacija ateis, bet vienintelis klausimas, ar žmogus kišenėj, ar seifuke turi lėšų, santaupų sumokėti“, – kėlė klausimą M. Sinkevičius.

O Vilniaus šilumos tinklai sako, kad gyventojų skolos velkasi dar už praėjusį šildymo sezoną. Už šildymą ir karštą vandenį vilniečiai skolingi 7 mln. eurų. Nuo metų pradžios skolininkų skaičius išaugo penktadaliu.

„Dažniausiai skolos už paskutinį šildymo sezoną iki naujo šildymo sezono pradžios išsilygindavo ir klientai susimokėdavo“, – pasakojo Vilniaus šilumos tinklų klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas.

Šilumininkai spėja, kad skoloms grąžinti skirtus pinigus gyventojai išleido išaugusioms elektros sąskaitoms.

„Praktiškai 29 tūkst. Vilniaus miesto gyventojų vienaip ar kitaip nesusimokėjo už paslaugas Vilniaus šilumos tinklams“, – dėstė L. Jakubauskas.

Gyventojai nuo lapkričio į šilumininkus gali kreiptis dėl mokėjimų išdėstymo, už šildymą ir karštą vandenį sezono metu mokėti tik pusę sąskaitos, o likusią dalį per artimiausius šešis mėnesius. Šia galimybe pernai Vilniuje pasinaudojo tik kiek daugiau nei pusantro šimto gyventojų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad šildymo kompensacijas šį sezoną gaus maždaug 200 tūkst. gyventojų.