Kiek incidentų fiksuojama Lietuvoje, plačiau pakomentavo susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

– Kiek buvo užfiksuota įvairių GPS trikdžių Lietuvoje per pastarąjį pusmetį?

– Skaičiai yra įspūdingi – kalbame ne apie šimtus, o apie tūkstančius. Tokia yra statistika – nemaloni. Reikia žiūrėti į šios statistikos padarinius. Šiai dienai visos tarnybos veikia taip gerai, kad norisi sakyti – tikėkimės, niekada nei trikdymas, nei klaidinimas nesukėlė jokių rimtų padarinių, apie kuriuos reikėtų kalbėti ar juos komentuoti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip arti buvo koks nors incidentas prie žmonių žūčių?

– Žinau, kad norite tai išgirsti, bet to komentuoti tikrai negaliu.

– Ką Europos Komisija arba Europos šalys gali padaryti, kad to nebūtų?

– Europos šalys turi suvokti, kad tai tikrai yra grėsmė. Ši problema – ne tik Lietuvos, ne Latvijos ar Estijos. Per pusę metų pavyko pasiekti suvokimo lygį. Pradžioje, kai apie tai pradėjome kalbėti, požiūris buvo toks, kad čia laikinas dalykas, tik jūsų reikalas, pakentėsite, vietinė problema, kada nors baigsis. Tikėjosi, kad kai agresorius išeis iš Ukrainos, pasibaigs karas ir baigsis viskas. Bet, deja, tas nepasibaigs, kadangi tai neprasidėjo tik tada. Visiškai neabejoju, kad tai vieną dieną savaime nepasibaigs. Esmė ta, kad tai – grėsmę keliantis veiksmas, kuris blogose rankose gali tapti ginklu. Jeigu į jį nekreipsime dėmesio, šis ginklas gali lemti įvairias katastrofas ir žmonių žūtis. Todėl per pusę metų, veikdami išvien – pirmiausia trys šalys, vėliau keturios, dabar jau trylika – labai stipriai atkreipėme Europos dėmesį.

– Kokie yra technologiniai sprendimai, kaip apsisaugoti nuo šių trikdžių?

– Technologinių sprendimų yra įvairių. Kariškiai tokius sprendimus turi ir jiems ši problema iš esmės neegzistuoja. Aišku, būtų gerai, kad jos apskritai nebūtų, bet sprendimai, kokius technologinius pakeitimus reikėtų įgyvendinti, priklauso nuo pačios Europos Sąjungos. Kadangi Europos Sąjungoje yra daug šalių, turinčių skirtingas teisines sistemas ir požiūrį į įvairius klausimus, mūsų noras ir buvo pasakyti, kad tai yra bendra problema, prie kurios turime prieiti bendrai. Pirmiausia – ją suvokti, kaip reaguoti į sprendimą, ir va čia tada galima bus kalbėti apie technologinius sprendimus. Europos Sąjunga turi atsisėsti kartu su vartotojais, gamintojais, paslaugų teikėjais ir nuspręsti, kokių imsis priemonių, kad ši problema būtų išspręsta ateityje.

Europos šalys turi suvokti, kad tai tikrai yra grėsmė.

– Jeigu ją galima išspręsti karinėmis priemonėmis, galbūt tai jau ne Europos Komisijos, o NATO reikalas?

– Gyvename tokiais laikais, kai nebegalima sakyti, kad civilinis ir karinis gyvenimas yra visiškai atskirti ir nesusiję. Dabar viskas pradeda persipinti. Ar šią problemą galima spręsti karinėmis priemonėmis – negaliu pasakyti, čia jau kitos ministerijos atstovas turėtų komentuoti. Ir vargu, ar kas nors tiksliai atsakytų.

Eugenijus Sabutis. / P. Peleckio / BNS nuotr.

– Bet jei kalbame apie santykius su agresyviai nusiteikusiomis valstybėmis – Rusija ir Baltarusija –, kaip suprantu, 100 proc. tų trikdžių kyla iš ten?

– Papildant jus, šią grėsmę pamatėme ir pasakėme ne tik mes. Įdomu tai, kad net tos valstybės, kurių ekonomikos ar gyvenimo pagrindas yra susisiekimas jūriniu transportu, pripažįsta turinčios tokių problemų. Tai ne tik lėktuvai, kurie gauna klaidinančius arba trikdomus signalus į savo navigacijos sistemas, lygiai taip pat tai taikoma ir laivams.