Į mokyklą Krekenavos gimnazijos mokiniai keliasi anksti. Gimnazijoje mokosi per 330 mokinių iš aplinkinių gyvenviečių, autobusu atvažiuoja daugiau nei pusė.

„Mažų miestelių mokyklas, tokias kaip mūsų, galima pavadinti tiesiog mokyklomis ant ratų. Ilgiausias maršrutas yra beveik 60 km, o ilgiausiai kelionė trunka 45 minutes“, – pasakojo Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos direktoriu Vaidas Pocius.

Šalies mokyklos taip nutolo nuo namų, kad geltonas autobusas yra vienintelė išeitis daugiau nei 70 tūkst. Lietuvos moksleivių. Šis skaičius tik didėja, tiek daug neveža nei vokiečiai, nei prancūzai.

„Vokietijoje 20 proc. vaikų vežiojama geltonais ir kitais autobusais, Prancūzijoje apie 10 proc., Jungtinėje Karalystėje apie 10 proc.“, – duomenimis dalijosi žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Dalyje Lietuvos savivaldybių vežiojama net iki 67 proc. vaikų, daugiausiai  –Panevėžyje, Alytuje, taip pat Vilniaus rajone. Valstybės kontrolė dar prieš 8 metus konstatavo, kad taip mokiniai praranda galimybę lankyti konsultacijas ar būrelius po pamokų.

„Pavyzdžiui, mokinio konsultacija numatyta 14.10 val., jis išvežamas 14.15 val. Tokiu būdu konsultacija yra numatyta, bet ji tiesiog negalima“, – teigė valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė.

„Niekas Lietuvoje nekontroliuoja, kiek vaikai važiuoja į mokyklas, kiek jie sugaišta, kiek priversti laukti ir kiek priversti žingsniuoti iki autobuso stotelės“, – piktinosi G. Sarafinas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kelionė išvargina, o dėl to kenčia mokinių rezultatai.

„Ypatingai tose savivaldybėse, kur daugiausiai vaikų vežiojami geltonaisiais autobusiukais, tai rezultatai yra gana prasti. 25 proc. net neišlaiko pagrindinio ugdymo pasiekimų rezultato“, – kalbėjo žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius.

Anot ministrės Ramintos Popovienės, mokykla turi būti kuo arčiau namų, tad panaikino buvusios Vyriausybės nutarimą baigiamąsias klases formuoti tik iš 21 mokinio. Mažiausias vaikų skaičius klasėje dabar turi būti 12.  

„Per visą Lietuvą bus 53 klasės šiais metais, o kitais 56. Tai tiek klasių bus išlaikyta ir moksleiviai galės mokytis arčiau namų“, – džiaugėsi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Greitai naujų mokyklų regionuose tikrai neatsiras, todėl, anot politikų, būtina koreguoti maršrutus, didinti autobusų skaičių ir taip trumpinti kelionę.

25 proc. net neišlaiko pagrindinio ugdymo pasiekimų rezultato.

„Galbūt galėtų pagerinti situaciją geltonų autobusiukų tinklo plėtimas, kad nereikėtų apvažiuoti tarkime 6 taškų, o galėtų tas pavėžėjimas vykti kiek įmanoma tiesiogiai“, – siūlė švietimo ir mokslo komiteto narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Per metus tam buvo skiriama 5 mln. eurų, o šiemet milijonu daugiau. Krekenavos gimnazija pokyčių jau imasi. Du kartus per savaitę autobusai po pamokų atvyksta vėliau.

„Vežame vaikus po 8 pamokų, tai maždaug 15.45 val., tad vaikai turi galimybę po pamokų nueiti ir į muzikos būrelį“, – akcentavo V. Pocius.

Pagrindinių mokyklų mokiniai švietimo įstaigą turi pasiekti per 30 min., gimnazistai – per 60 min. Reikalavimų laikosi ne visos. 

„Kai yra anarchija, kai kiekviena savivaldybė daro, ką ji užsimano, tai mes ir matome skirtingus rezultatus visose srityse, įskaitant geltonus autobusus“, – sakė G. Sarafinas. 

„Viena iš išeičių būtų taip pat grįžti prie geltonųjų autobusėlių programos būtent ministerijos lygmenyje, nes šiuo metu tai palikta savivaldai, kad jiems pagelbėtume ir, kad tų autobusų būtų daugiau“, – sakė švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė.

Ekspertai rekomenduoja atlikti išsamią analizę, kokiose savivaldybėse reikia skubių pokyčių. Panašią rekomendaciją teikė ir Valstybės kontrolė. R. Popovienė teigia, kad tyrimas jau atliekamas.  

„Norime išdiskutuoti, aptarti su bendruomenėmis, kad tai nebūtų spontaniški sprendimai, kuriuos po to reikia koreguoti“, – teigė švietimo ministrė.

Mokykliniai autobusai veža vaikus, kurie nuo mokyklos nutolę bent 3 kilometrus.