Lietuvoje, Statistikos departamento duomenis, yra apie 56 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Skaičius nuolat kinta, nes dalis grįžta atgal į savo šalį, neišsiregistruoja arba atvyksta. Pagalbos iniciatyvų atstovai pastaruoju metu skambina pavojaus varpais, nes jau kurį laiką trūksta būstų pabėgėliams. Apie tai LNK pokalbis su iniciatyvos „Stiprūs kartu“ atstovu Giedriumi Galdiku.

– Ar būstų ukrainiečiams jau trūksta dabar?

– Būstų ukrainiečiams trūksta jau kurį laiką. Neskambinome pavojaus varpais, kol nejautėme poreikio, nes pabėgėlių srautas gerokai sumenkęs. Problema dabar dėl būsto, kuris prieš tai buvo suteiktas kaip laikinas, rotacijos. Baigėsi panaudos sutartis ir jiems reikia rasti naują gyvenamąjį plotą.

– Gyventojai, priėmę ukrainiečius, gali pratęsti panaudos sutartį. Dalis turbūt taip ir daro. Ar jie tai daro noriai?

– Žinoma gali ir yra taip darančių, bet reikia suprasti ir mūsų tautiečius, kurie geranoriškai užleido būstą laikinam ukrainiečių apgyvendinimui. Tai buvo žiemos ir pavasario laikotarpiai, kai būstas galbūt buvo laisvas. Dabar artėja turizmo sezonas, žmonės gyvena iš sodybos, poilsio namų nuomos. Prašo atlaisvinti savo plotus ir leisti toliau daryti verslą. Būsto vėl trūksta, rezervas išsemtas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kas nutinka ukrainiečiams, jei jie netenka galimybės gyventi lietuvių užleistuose būstuose?

– Kiekviena savivaldybė turi galimybių pasirūpinti ir nemažai ukrainiečių kreipėsi ir prašė laikinos gyvenamosios vietos. Problemos sprendžiamos. Tačiau žinome, kad resursai nėra guminiai. Todėl kreipėmės į visuomenę ir prašome mobilizuoti savo galimybes ir pajėgumus, papildyti „Stiprūs kartu“ būsto rezervą. Tai gali daryti ne tik fiziniai asmenys, bet ir verslai.

– Kokios Lietuvos gyventojų nuotaikos dėl pagalbos ukrainiečiams?

– Pastebimas entuziazmo mažėjimas, bet tai suprantama. Yra begalės pagalbos iniciatyvų ir jei žmogus prisidėjo prie kitos iniciatyvos, paaukojo, jis jaučiasi prisidėjęs. Mes kreipiamės į tuos, kurie turi galimybių, resursų būstui suteikti.

– Ar palaikote ryšius su panašiomis organizacijomis kitose šalyse? Kokios jų nuotaikos?

Pastebimas entuziazmo mažėjimas, bet tai suprantama.

– Neturime ryšio su kitomis organizacijomis. Lenkija priėmė kritinę masę žmonių. Lietuva bene vienintelė ir gali didžiuotis, kad mūsų šalyje prieglobstį radę pabėgėliai buvo apgyvendinti didžiąja dalimi privačiuose nuosavuose būstuose. Tai nebuvo stadionai arba laikinos pabėgėlių palapinės, mokyklos ar sporto salės. Dėl to galime didžiuotis ir dėkoti savo tautiečiams.

– Kiek jūs globojate ukrainiečių?

– Su iniciatyva „Stiprūs kartu“ laikinąjį gyvenamąjį būstą esame suteikę šiek tiek daugiau nei 32 tūkst. pabėgėlių.

– Kaip verslas reaguoja ir kaip jis padeda?

– Verslas atsiliepė į mūsų pagalbos prašymą ir raginimą prisidėti. Yra ir suteikusių būstų, ir parėmusių finansiškai. Bet kokia pagalba mums priimtina ir reikalinga.

– Ar nekyla konfliktų tarp ukrainiečių ir būstą suteikusių gyventojų?

– Mūsų savanoriai bando tarpininkauti, jeigu tokia situacija iškyla. Taip, pasitaiko tokių atvejų. Mūsų tikslas – negilinti konflikto ir neieškoti teisių, ieškome naujo būsto. Jeigu konfliktų būtų ir su kitais savininkais, tektų tokius pabėgėlius traukti į juoduosius sąrašus.

– Kokio pobūdžio dažniausiai būna konfliktai?

– Įvairių. Gali būti, kad ukrainiečiams sudarytos netinkamos sąlygos. Nurodytos buvo neatitinkančios realybės sąlygos – nėra vandens, tualetas lauke. Kyla nepasitenkinimas iš apgyvendintos šeimos. Kita vertus, gali būti, kad būsto suteikėjas persigalvojo ir norėtų atlaisvinti būstą, prašo kuo greičiau iškeldinti. Yra įvairių situacijų, bet jos sprendžiamos. Gilių konfliktų nepasitaikė.