SKANDALAS DĖL GYVENIMO ĮGŪDŽIŲ PROGRAMOS DAR RUSENA

Dar neišblėso aistros dėl mokykloms skirtos Gyvenimo įgūdžių programos, sukėlusios ažiotažą tarp tėvų, kai kurių pedagogų ir politikų. Artėjant rinkimų metui, Seimo nariai laukia teismo sprendimo, įvertinsiančio šios programos teisėtumą, o jos kūrėjai svarsto, kodėl valstybei nereikia apsišvietusios, kritiškai mąstančios jaunosios kartos.

Kilo didelis chaosas

Seimo narių grupė, iš viso 34 parlamentarai, dar prieš Kalėdas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Gyvenimo įgūdžių programos teisėtumo.

Atsakovas – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), inicijavusi šią programą.

Anot parlamentarų, jie norėtų išgirsti, ar ši programa nepažeidžia Lietuvos Konstitucijos, nes pagal 41 straipsnio 1 dalį asmenims iki 16 metų mūsų valstybėje yra privalomas būtent mokslas, o apie jokį ugdymą ten nerašoma.

Be to, Konstitucijos 26 straipsnio 5 dalyje yra „įtvirtinta tėvų konstitucinė teisė savo vaikų doroviniu auklėjimu rūpintis nevaržomai“.

Seimo nariai iš teismo nori išgirsti, ar mokyklose dėstant Gyvenimo įgūdžių programą nėra pažeidžiamas ir šis Konstitucijos straipsnis.

Parlamentarų inicijuotą bylą nagrinės išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija.

Gyvenimo įgūdžių programa sulaukė kritikos ne tik iš politikų, bet ir tėvų organizacijų.

Jie kaltino ŠMSM, kad per pamokas bus skleidžiama LGBTIQ propaganda, vaikai bus mokomi kontracepcijos, o ne susilaikymo nuo lytinių santykių.

Ministerija argumentavo, kad apie gyvenimo įgūdžių programą viešojoje erdvėje buvo skelbiama klaidinanti informacija, o pedagogai šioms pamokoms yra pasirengę ir dar galės tobulintis.

Byla: Seimo narių grupė dar prieš Kalėdas į teismą padavė ŠMSM dėl mokykloms skirtos Gyvenimo įgūdžių programos, esą reikia išsiaiškinti, ar ši programa neprieštarauja Konstitucijai. / S. Žiūros / BNS nuotr.

Gyvenimo įgūdžių programos bedraautorė, Lietuvos socialinio ir emocinio ugdymo instituto vadovė, socialinių mokslų daktarė Daiva Šukytė, kuri buvo atsakinga už socialinio-emocinio ugdymo mokyklose programos dalį, neslėpė, kad tuos kelis mėnesius buvo kilęs didelis chaosas, kurį reikėjo išgyventi ir atlaikyti.

„Mano nuomone, dar niekas nesibaigė. Mokslo metai įsibėgėjo, artėja rinkimai, ŠMSM paduota į teismą dėl programos teisėtumo ir atitikimo Konstitucijai. Į teismą kreipėsi Seimo nariai, kurie teigia išmanantys ne tik lytiškumo, bet socialinį-emocinį ugdymą. Jie mano, kad mokykla turėtų mokyti, o ne ugdyti. Tad jei jie laimėtų teismą, tai ir fizinis ugdymas, ir dorinis ugdymas iš mokyklų turėtų pradingti, ir visa švietimo sistema vėl turėtų keistis“, – pastebėjo D. Šukytė.

Domisi lytiškumo ugdymu

Prie Gyvenimo įgūdžių programos rengimo prisidėjusi D. Šukytė tvirtino daug važinėjanti po mokyklas ir bendraujanti su mokytojais bei mokiniais.

„Vienas mus, programos kūrėjus, dominančių dalykų, – tai yra, kaip mokykloms sekasi įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių programą, būtent lytiškumo ugdymo klausimais, kurie tiek daug triukšmo ir sukėlė. Įsitikinome, kad mokyklų bendruomenėse jokios sumaišties nėra, nes programose nėra nieko naujo, ko nebuvo anksčiau. Tik vienais klausimais anksčiau daugiau kalbėdavo biologijos mokytojai, kitais – visuomenės sveikatos specialistai. Taigi ta programa jokios didelės revoliucijos į patį ugdymo procesą ir jo turinį neatnešė“, – teigė D. Šukytė.

Jei jie laimėtų teismą, tai ir fizinis ugdymas, ir dorinis ugdymas iš mokyklų turėtų pradingti, ir visa švietimo sistema vėl turėtų keistis.

Pasak mokslininkės, mokyklos turėjo tam tikrą patirtį, nes jau anksčiau buvo diegiama sveikatos lytiškumo rengimo šeimai programa.

Tad esą mokyklose jau buvo sukurtas ir turinys, ir sistema, kaip su ta programa supažindinti vaikus.

„Nė iš vienos mokyklos nesulaukiau pastabų, kad jai labai sunku pritaikyti programą vaikų ugdymui. Aš pati lytiškumo kursų pedagogams nevedu, tačiau kadangi dirbu su smurto ir seksualinės prievartos prevencijos programa, žinau, kad vyresnės kartos mokytojams sunku apie tai pradėti kalbėti ir jiems tikrai reikia mokymų. Pedagogai turi tam tikrą baimę, nes kultūriškai taip jau susiklostė, kad tos temos tapo tabu, bet, kai jie pabando, pasirodo, viskas yra įmanoma“, – pastebėjo D. Šukytė.

Taigi, skirtingai nei socialinio-emocinio ugdymo pamokas, kurias gali vesti bet kurio dalyko pedagoginį išsilavinimą turinti mokytojas, lytiškumo pamokas vesti gali ne kiekvienas.

„Pasižiūrėjus, kas mokyklose veda gyvenimo įgūdžių pamokas, tai tų modelių yra daug. Dalis mokyklų, pavyzdžiui, Klaipėdos L. Stulpino progimnazija, turi itin gerai parengtus su socialinio-emocinio ugdymo programomis dirbančius mokytojus, kurie šioje srityje darbuojasi jau 18-us metus. Kai kurios kitos šalies mokyklos įdarbino naujus pedagogus specialiai dėstyti gyvenimo įgūdžių programą. Beje, sulaukėme labai daug skambučių iš žmonių, kurie pareiškė norą tapti šios programos mokytojais. Tai buvo ir naujų žmonių pritraukimas į mokyklas. Todėl tikrai negaliu teigti, kad pradėjus taikyti šia programą, mokyklas ištiko krizė dėl pedagogų trūkumo“, – tvirtino D. Šukytė.

Reikalas su politiniu atspalviu

Gyvenimo įgūdžių programos bendraautorė neslėpė, kad kilęs triukšmas prieš paleidžiant šią programą į gyvenimą, turėjo ryškų politinį atspalvį.

D. Šukytė teigė, jog jai buvo labai apmaudu, kad tarp prieš programą nusiteikusiųjų buvo ir jos dėstytojas, dabar Seimo narys, kita garbi švietimo profesorė, taip pat parlamentarė, ir buvęs kolega, kaip ji teigė, labai gerbiamas profesorius psichiatras.

„Sunku pasakyti, kas lėmė tokį jų sprendimą, gal atėjimas į politiką ir asmeniniai karjeros tikslai, bet jie kratosi socialinio-emocinio ugdymo, siekia, kad jis būtų pašalintas iš mokyklų programų ir paliktas tėvų valioje. Nors akivaizdu, kad vaikų įgūdžiai šeimose yra nepakankamai ugdomi. Dalyvauju tarptautiniuose projektuose, stebiu, kas vyksta pasaulyje, ir galiu drąsiai teigti, kad visas pasaulis eina link socialinio-emocinio ugdymo mokyklose“, – teigė D. Šukytė.

Pasak mokslininkės, Jungtinės Amerikos Valstijos, socialinio-emocinio ugdymo lyderė pasaulyje, yra įkūrusios CASEL organizaciją prie Čikagos universiteto. Ji bendradarbiauja socialinėje-emocinėje srityje.

Daiva Šukytė / VRK nuotr.

Ši organizacija, pasak D. Šukytės, vienija pasaulio lyderius ir švietimo politikus, mokslininkus ir praktikus, dirbančius šioje srityje.

„Yra tiek daug šio ugdymo prasmę įrodančių tyrimų padaryta, tad keista, jog kažkam dar kyla abejonių dėl socialinio-emocinio ugdymo svarbos. Kiek bendravau su amerikiečiais, tai jie atkreipė dėmesį, kad būtent Donaldą Trumpą palaikančios valstijos priešinasi socialiniam-emociniam ugdymui. Ten, beje, ir raštingumo bei išsilavinimo rodikliai gerokai žemesni nei kitų valstijų. Tai reiškia, kad šitai labai tiesiogiai susiję su žmonių išsilavinimu, suvokimu ir kitais gebėjimais. O juk yra ugdomi vaikų įgūdžiai, skirti gyvenimui, taip pat ir kritinis mąstymas. Kitaip tariant, ugdoma labai savarankiška, labai kritiškai mąstanti, atsakinga būsimoji karta, kuria sunkiai bus galima manipuliuoti. Ir čia turbūt atsiranda niša politikavimui?“ – svarstė mokslininkė.

Tai, kas kritiškai svarbu

D. Šukytė džiaugėsi, kad yra protingų žmonių, kurie susigaudo, kas vyksta ir kam naudinga tokia situacija, siekiant panaikinti socialinį-emocinį ugdymą mokyklose.

Esą ar yra blogai, kad vaikas tiesiog žinotų, jog jo negalima tvirkinti ir prievartauti?

Būtent apie tai per gyvenimo įgūdžio pamokas jie ir sužinos.

„Negaliu teigti, kad pedofilija išnyks. Aišku, visko bus, bet tie nusikaltimų rodikliai, šviečiant pačius vaikus, turėtų mažėti, esu tuo tikra. Tikiu, kad gyvenimo įgūdžių mokomi vaikai patirs savo gyvenimuose didesnę sėkmę, ir mes link to einame. Tai – mano įžvalgos. Tiesiog žinau, ką užkodavome programoje, kokį vaiką išugdyti, kokius įgūdžius jam, kaip įrankius gyvenimui, įduoti. Viskas yra susiję – ir švietimas, ir įgūdžių ugdymas, ir lavinimas. Jie yra kritiškai svarbūs jaunam žmogui“, – kalbėjo D. Šukytė.

Todėl politikų socialinio-emocinio ugdymo blokavimas Lietuvoje mokslininkei kelia nerimą.