Išprašytas už durų
Ž. Pavilionis pasakoja, kad jau nuo senų laikų, lankydamasis Vokietijoje, prašydavo vokiečių neprekiauti su rusais ir primindavo, jog Rytų frontas – bendras visų reikalas, tačiau dėl tokių kalbų, sako, ne sykį buvo išprašytas už durų. Jam būdavo atsakoma, kad prekyba su Rusija – Vokietijos nacionalinis interesas, o mes, lietuviai, esame traumuoti okupacijos, todėl negalime situacijos vertinti objektyviai.
Jis svarsto, kad vokiečiai daug metų galvojo tik apie nacionalinius interesus, o A. Merkel vykdyta politika geriausiai atspindi tokį jų požiūrį. Tiesa, dabar situacija, sako Ž. Pavilionis, ima keistis, vokiečiai vis labiau palaiko mūsų požiūrį. Visgi ir visuose Vakaruose, ir pačioje Vokietijoje dar vyksta aršios kovos dėl to, kas svarbiau – bendras gėris ar nacionalinis interesas.
Jis sako, kad nieko kito iš A. Merkel ir nebuvo galima tikėtis – juk ji „gulė kryžiumi“ prieš kandidato statuso suteikimą Ukrainai dėl stojimo į ES, ji asmeniškai blokavo narystės veiksmų planą.
„Istorinis lūžis įvyko, kai kancleris Olafas Scholzas Vilniuje pasakė, kad Vilniaus saugumas yra Berlyno saugumas“, – teigia Ž. Pavilionis. Jis priduria, kad A. Merkel atstovauja senajam naratyvui, pagal kurį vis dar manoma, kad su Rusija galima susitarti.
Istorinis lūžis įvyko, kai kancleris Olafas Scholzas Vilniuje pasakė, kad Vilniaus saugumas yra Berlyno saugumas.
„Padaryta truputį per daug dramos“
Kiek kitaip į šią situaciją žiūri signataras, ambasadorius Vytautas Plečkaitis. Pasak jo, mes tiesiog sutirštinome spalvas. Tačiau jis taip pat akcentuoja, kad ir visa A. Merket politika, ir jos požiūris į Rusiją, V. Putiną kitoks nei kitų Vakarų politikų.
„Ji visad mąstė, kad pokalbiai su V. Putinu, geri santykiai su Maskva, derybos gali kažkaip paveikti Putiną ir Rusiją padaryti ne tokią agresyvią, prilaikyti ją. Ji norėjo sukurti naują santykių su Maskva formatą ir visas jos pasisakymas, jei žiūrėtume originalų šaltinį, yra vos vienas sakinys“, – kalba V. Plečkaitis.
Jo teigimu, A. Merkel pasakė tik tiek, kad Lenkija ir Baltijos šalys pasipriešino tam naujam formatui. Jis pažymi, kad mūsų požiūris į Rusiją visada buvo kitoks ir tai, kad pasipriešinome, nėra nieko blogo.
„Aš manau, kad padaryta truputį per daug dramos pas mus“, – įsitikinęs jis.
V. Plečkaičiui kelia nerimą, kad šią situaciją Rusija pasitelks savo naudai, nes dabar, ypač kai Lietuvoje turime Vokietijos brigadą, Rusijai naudinga, kad Lietuva ir Vokietija nesutartų.
„Šis incidentas su A. Merkel nedidelis. Bet mes dabar pamatysime įvairių dalykų. Pas mus pilna rusų agentų ir jų užduotis supjudyti Lietuvą ir Vokietiją. Na o A. Merkel požiūris dabar jau kitoks, ji remia Vokietiją ir pasisako už tai, kad jai būtų suteikta ginklų“, – akcentuoja V. Plečkaitis.
Veidmainiška pozicija
Itin griežtai A. Merkel pasisakymą vertina Geopolitikos ir saugumo studijų centro vyriausiasis patarėjas Vladimiras Laučius. Pasak jo, A. Merkel žodžiai – veidmainiški.
„Tai, ką ji pasakė, paremta prielaida, kur buvo judama nuo 2014 m. A. Merkel buvo tos krypties lyderė. Jos pasisakymas, kad viską darė teisingai, bet sutrukdė Lenkija ir Baltijos šalys, yra veidmainiškas. Jos žodžius paneigia faktai. Nebent A. Merkel mano, kad Krymo aneksija, Donecko ir Luhansko okupacija, ukrainiečių žūtys yra teisinga, kad tai yra norma. Pagal ją, dialogas su V. Putinu buvo sėkmingas, bet Lenkija ir Baltijos valstybės su savo radikaliais pasisakymais sutrukdė susitarti su V. Putinu. Tai veidmainiška logika“, – teigia V. Laučius.
Jis sako, kad tokie teiginiai atitinka ne realybę, o A. Merkel politinę vaizduotę, ir priduria, kad jos politinė vaizduotė tokia laki, kad atvedė Vokietiją į didžiulę krizę, kurioje šalis dabar gyvena.
„Bet A. Merkel pirmiausia kalbėjo vengrams ir vokiečiams, kurie norėtų grįžti į tuos laikus, kai Vokietija, pirkdama iš Rusijos iškastinį kurą, išgyveno pakilimą. Ji apeliuoja į senus gerus laikus, kai vokiečiai gyveno geriau. Tai nestebina, nes daugelis vokiečių politikų ir rinkėjų nepasižymėjo tuo, kad būtų galima pasakyti, jog jų interesai atitinka Lietuvos interesus“, – kalba V. Laučius.
Jo teigimu, kaip Rusija bando žadinti nostalgiją sovietmečiui, taip ir A. Merkel šiais žodžiais bandė sužadinti nostalgiją praeičiai.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
