Visgi, parlamento vadovo vertinimu, nėštumo nutraukimo finansuoti iš valstybinių lėšų nederėtų.

„Labai geras Birutės Vėsaitės pasakymas. Taip, ne kažkam tai spręsti, ką moteriai daryti su savo kūnu. Tačiau, visiems mokesčių mokėtojams neturėtų gulti vienoda našta. (...) Įvairūs vertybiniai klausimai turi būti atskirti nuo finansinių klausimų“, – ketvirtadienį laidai „Politikos chirurgija“ teigė S. Skvernelis. 

„Kalbant apie tą patį abortų klausimą, (...) neturėtų būti finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo. Mano nuomonė yra tokia. Žinoma, kada yra medicininės indikacijos, prievarta, sveikatos grėsmė tiek moteriai, tiek galimam vaisiui, tokiu atveju privalo būti kompensuojama, nes tai jau susiję su gydymu ir medicininėms indikacijomis. Tačiau, kai taip sugalvoji – šiandien pasidarysiu abortą, tai ir susimokėk“, – pabrėžė jis.

Pasak jo, tas lėšas, kurias šiuo metu siūloma skirti nėštumo nutraukimo kompensavimui, prasmingiau būtų panaudoti psichologinei moterų pagalbai, lytiniam švietimui ar socialinių sąlygų gerinimui.

„Man atrodo, kad valstybė turėtų investuoti daugiau gerokai ne į tai, kad kompensuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo abortus, bet investuoti į pagalbą toms moterims, kurios į tokią situaciją pakliuvo – pirma, kad tikrai būtų apsisaugojimo priemonės tam tikros, švietimas lytinis, kuris irgi baubais apaugęs yra, galiausiai ir dėl ko tokie sprendimai drastiški priimami – dėl socialinių-ekonominių priežasčių“, – vardijo S. Skvernelis. 

Taip pat, anot parlamento vadovo, valstybė finansiškai galėtų prisidėti prie pagalbinio apvaisinimo.

„Daug kas diskutuoja, ar reikėtų suteikti pagalbą, tame tarpe finansinę, dėl dirbtinio apvaisinimo. Aš tikrai už tai, kad šeimoms padėti visais būdais susilaukti vaikų. Kuo daugiau vaikų bus, tuo valstybei geriau“, – tikino politikas.

ELTA primena, kad šeimos planavimą, nėštumo nutraukimą, motinystę bei lytinį švietimą reglamentuojantį Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą Seimas ėmėsi svarstyti gegužę.

Naujame dokumente prieš kelerius metus ministro įsakymu patvirtintą nėštumo nutraukimo tvarką siūloma įteisinti įstatymu. Taip pat – leisti su gydytoju pasikonsultavusioms nėščiosioms pasirinkti gimdymo būdą, skausmo malšinimo priemones, į gimdymą lydintį asmenį.

Taip pat gimdyvėms būtų užtikrinta teisė į psichologo konsultacijas, prenatalinės diagnostikos paslaugas. Siekiant įvertinti galimą genetinę riziką būsimam palikuoniui, valstybė turėtų užtikrinti genetinį konsultavimą planuojant šeimą.

B. Vėsaitė siūlo įstatyme numatyti ir tai, kad kontraceptinės priemonės būtų prieinamos nemokamai. Jų įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras. Įstatymo projektu reglamentuota ir sterilizacija – savanoriškas chirurginis šeimos planavimo metodas, kuriuo siekiama ilgalaikio apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo.

Šiuo metu Lietuvoje nėra reprodukcinę sveikatą reglamentuojančio įstatymo. Šie klausimai reguliuojami fragmentiškai atskiruose teisės aktuose.