Smėlio dėžės dydis priklauso nuo kiemo erdvės, tačiau net ir mažiausia smėlio dėžė suteiks daug džiaugsmo mažiesiems. Pasak gerasbustas.lt specialistų, jei smėlio dėže naudosis vienas vaikas, pakanka 800 x 800 mm dydžio, jeigu daugiau vaikų, jos bent vienas matmuo turėtų būti 1 800 mm ar daugiau. Funkcionalios smėlio dėžės aukštis – 30–45 cm.

Smėlio dėžei rekomenduojama naudoti spygliuočių medieną. Tam tiks pušinės arba eglinės lentos (ne mažiau kaip 22 mm storio). Medieną reikia impregnuoti arba nudažyti, kad ji ilgiau tarnautų.

Smėlio dėžės apačią nuo dirvožemio naudinga atskirti vandeniui pralaidžia danga – agroplėvele ar geotekstile. Ši medžiaga netrukdys vandens infiltracijai ir kartu neleis smėliui susimaišyti su dirvožemiu ir galimiems parazitams patekti į smėlį. Ji taip pat apsaugo nuo piktožolių.

Numačius smėlio dėžės vietą, reikėtų iškasti maždaug 30 cm gylio tranšėją ir išvalyti dugną nuo akmenų, kitų stambių ir aštrių daiktų. Duobės dugnas turėtų būti išklotas atskiriamuoju plėvelės sluoksniu, kuris leistų vandeniui nutekėti į žemę, kad smėlis nebūtų per daug šlapias.

Pravartu padaryti ir dėžės dangtį, kuris apsaugo smėlį nuo šiukšlių, lapų ar naminių gyvūnų ekskrementų. Kai smėlio dėže nesinaudojama, ji turi būti uždengiama. Klaidinga manyti, kad saulė iškaitins smėlį ir jis bus saugesnis – saulė iškaitina tik viršutinį smėlio paviršių, be to, atvira smėlio dėžė yra atvira ne tik saulei, bet ir teršalams.

Smėlio dėžėje gali būti įrengti papildomi funkciniai elementai – suoliukai, stogelis. Svarbiausia smėlio dėžės dalis yra jos užpildas – smėlis. Jis turi būti švarus, be priemaišų, sausas ir atgabentas maišuose. Tik tada galite būti tikri, kad jame nebus kenksmingų priedų ir didesnių akmenų, kurie gali kelti pavojų vaikams. Supilto smėlio sluoksnis turėtų būti ne mažesnis nei 15 cm.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad netinkamai prižiūrima smėlio dėžė gali tapti užkrečiamųjų ligų židiniu. Ypač pavojingos ligos, siejamos su užterštu smėliu: toksokarozė, toksoplazmozė ir kitos parazitinės. Šių ligų platintojai dažnai būna šunys ir katės, kurie, patekę į neuždengtas smėlio dėžes, užteršia smėlį  išmatomis. Reikia užtikrinti, kad jų nepatektų į smėlio dėžes.

Tinkama smėlio dėžių priežiūra ir vaikų rankų higiena – paprastos, tačiau itin veiksmingos priemonės, padedančios užkirsti kelią užkrečiamosioms ligoms plisti. Tėvai turėtų nuolat priminti, kad po žaidimų lauke, ypač su smėliu, būtina kruopščiai nusiplauti rankas su muilu po tekančiu vandeniu. Visi parsinešti į namus žaislai turėtų būti nuplaunami tekančiu vandeniu.

Smėlis dėžėse turi būti keičiamas, jei jame atsirado šiukšlių ar kitų priemaišų. Net jei smėlis atrodo švarus, jis turi būti keičiamas kiekvieną pavasarį.

Ne mažiau svarbu įvertinti ir pačios dėžės būklę – jei ji nusidėvėjusi, aplūžusi, vaikai gali susižeisti. Būtina prižiūrėti ir visą teritoriją aplink smėlio dėžes – nuolat pjauti žolę, kad joje nesiveistų erkės, kiti vabzdžiai, be to, aukštesnėje žolėje sunkiau pastebėti stiklo šukes ar kitus vaikams pavojingus daiktus.

Kad vaikai būtų saugūs

• Smėlio dėžę reikia įrengti saulėtoje vietoje ir kartkartėmis perkasti smėlį. Jį keisti ar atnaujinti reikia kiekvieną pavasarį, jei užterštas šiukšlėmis ar kitomis priemaišomis – iš karto.

• Būtina prižiūrėti smėlio dėžėje žaidžiančius vaikus, kad jie nekištų pirštukų ar žaislų į burną. Grįžę iš lauko vaikai privalo švariai nusiplauti rankas po tekančiu vandeniu.

• Būtina pasirūpinti, kad į smėlio dėžę nepatektų gyvūnai. Nenaudojamą smėlio dėžę reikia uždengti uždangalu su neslidžiu paviršiumi.