„Sodros“ rezervas „juodai dienai“: su tiek pinigų gilios krizės neatlaikytume? | Diena.lt

„SODROS“ REZERVAS „JUODAI DIENAI“: SU TIEK PINIGŲ GILIOS KRIZĖS NEATLAIKYTUME?

Į „Sodros“ rezervą metų pabaigoje mokesčių mokėtojai jau bus sumokėję 3 mlrd. eurų. Tuos pinigus „Sodra“ kaupia „juodai dienai“, tačiau tai yra tik pusė to, kokio rezervo reikalauja įstatymas. Be to, ekonomistai skaičiuoja, kad su tiek pinigų Lietuva gilios krizės neatlaikytų, o ir Finansų ministerija esą neįdeda pakankamai pastangų, kad rezervas greičiau augtų, o pinigai nenuvertėtų.

„Išlaidos turės būti mažinamos pakankamai radikaliai ir ypač tose srityse, kurios iki šiol nebuvo liečiamos, tai yra socialiai jautriose srityse“, – prieš penkiolika metų sakė Andrius Kubilius. 

Penktadaliu susitraukus ekonomikai, „Sodra“ jokios pagalvės „juodai dienai“ neturėjo. Nesurinko mokesčių, nebuvo iš ko mokėti pensijų.  

„Ne tik nebuvo sukauptas rezervas, bet ir palikta skylė, o atėjus krizei teko skolintis, kad būtų išmokėtos pensijos“, – priminė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų valdybos narys Vaidotas Rūkas. 

Dabar rezervą „Sodra“ turi. Tai reiškia, kad gyventojai jai sumoka daugiau mokesčių nei „Sodra“ išleidžia pensijoms, ligos ir kitoms išmokoms.  

Turimas rezervas padėtų atlaikyti nestiprią, nesunkią recesiją, bet sunkios, anaiptol, nepajėgtume.

„Šiuo metu rezerve yra apie 2,5 mlrd. eurų. Šių metų pabaigoje planuojame, kad turėsime 3 mlrd.“, – apie planus pasakojo „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič. 

Rezervas – „juodai dienai“

„Kad nereikėtų mažinti išmokų, kad „Sodra“ galėtų pilnai įgyvendinti visus savo įsipareigojimus ir nereikėtų skolintis taip kaip teko daryti 2009–2012 metais“, – aiškino Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus. 

„Sodros“ rezervas pastaraisiais metais auga dėl didėjančio užimtumo ir atlyginimų.  

„Bet jis vis dar nėra toks, kokį „Sodra“ įsipareigoja turėti“, – akcentavo M. Kozič. 

Pagal įstatymą, „Sodros“ rezervas turėtų būti tokio dydžio, kokios pernai buvo biudžeto išlaidos. Pavyzdžiui, pernai siekė 6 mlrd. 

Kai kurių ekonomistų skaičiavimais, tokio rezervo Lietuvai pakaktų porai metų. 

„3 mlrd. rezervas žmonėms gali atrodyti labai didelis, bet jis toks nėra. Turimas rezervas padėtų atlaikyti nestiprią, nesunkią recesiją, bet sunkios, anaiptol, nepajėgtume“, – tikino A. Bartkus. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

Pinigų rezervo augimui – investavimas

„Rezervo lėšomis disponuoja Finansų ministerija, kuri investuoja tuos pinigus. Pavyzdžiui, praeitais metais iš tų investicijų, kurios ne tiesiog guli padėtos sąskaitoje, bet tarsi nukreiptos dirbti, „Sodra“ uždirbo 33 mln. eurų“, – skaičiais dalijosi Sodros“ atstovė.

Nuo sukauptų beveik 3 mlrd., tai būtų maždaug 1 proc. Paprasčiau tariant, net pensininkas laikantis pinigus banko sąskaitoje, galėtų uždirbti maždaug tris kartus daugiau. O jei investuoti ne pinigai, vadinasi, dalis dėl infliacijos apskritai prarado vertę.  

„Rezervą reikia mokėti tinkamai valdyti. Jis turi būti investuojamas į žemos rizikos finansinius instrumentus. Atitinkamai jų grąža nebus didelė, bet turėti 1 proc. grąžą, kada esame turėję didelius infliacijos tempus, tai yra blogai“, – kalbėjo Vilniaus universiteto docentas. 

Pinigus galima naudoti išmintingiau?

„Investuočiau į trumpo laikotarpio instrumentus, tai yra indėlis Europos centriniam banke, vienos nakties indėliai, trumpo laikotarpio obligacijos. Iš esmės grąža galėtų siekti arčiau 4 proc.“, – patarimais dalijosi Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako pasitikinti, kad Finansų ministerija daro viską, ką gali.  

Pati valstybė skolinasi už didesnes palūkanas nei ji gauna investuodama į šitą rezervą.

„Rezervo investavimas turėtų būti labai atsakingas, ganėtinai konservatyvus, nerizikingas. Tai liečia visų mūsų pagalvę, jeigu kas nors atsitiktų“, – pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 

„Dabar yra uždirbta 30 mln., jeigu nebūtų tas daroma, tai nebūtų tokios sumos. Bet kokia suma, kuri yra didesnė už nulį, jau yra pozityvi“, – optimizmo nestokojo V. Rūkas. 

Investuotojai klausia, ar apskritai rezervo lėšos nebūtų naudingesnės valstybės biudžete. 

„Pati valstybė skolinasi už didesnes palūkanas nei ji gauna investuodama į šitą rezervą. Akivaizdu, rezervui neleidžiama pirkti Lietuvos obligacijų pirminėje rinkoje, galima tik kitų šalių“, – aiškino V. Plunksnis. 

„Sodra“ skaičiuoja, kad prieš penkerius metus jos rezervas siekė vos 200 mln. 

O štai, 2020 metais rezerve apskritai nieko nebuvo. Pinigai išimti dėl pandemijos, tačiau jų nepanaudojus, kitąmet grąžinti atgal.  

Rašyti komentarą
Komentarai (34)

M

Ai tai jau nebeegzistuoja toks dalykas kaip pensija, atsiprasau uz klaidinima. Kitam kartui zinosiu, kad reikiam, kai nesupranti pradedi izeidineti. Gerai, kad atsikratem sito komunizmo scamo.

To M

Kazkokias nesamones pezi. Ne kapitalizmo, o socializmo-komunizmo skamas.

Priešpensiinis

Na čia pasakoja mums pasaką apie tai, kaip mes patys turime rūpimtis savo pensija. O tie tūkstančiai valdininkų, suryjantys daugiau nei pusę savo algomis ir premijomis atseit maloniai mums tik padeda. Ar kas susikaičiavot kada kiek iš viso sumokėjot mokesčių bedirbdami visą gyvenimą ir kiek spėsit atgauti. Taigi,
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS