STAMBULO KONVENCIJA: KAS SUKIRŠINO PILIEČIUS?

Iškrypėliai, homofobai ir kiti sodrūs epitetai užliejo viešąją erdvę. Visuomenė suskaldyta: vieni pritaria Stambulo konvencijai ir lyčiai neutraliai partnerystei. Kiti tam prieštarauja.

Jokia staigmena

Dar pernai rudenį valdančiąją koaliciją pasirašiusios trys partijos – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – įvardijo atskiriems koalicijos partneriams ypač aktualių klausimų sąrašą. Jame buvo ir įstatymų pakeitimai, leidžiantys įteisinti lyčiai neutralią partnerystę, ir Stambulo konvencijos ratifikavimas Seime. Nors ir pripažino galimą nuomonių išsiskyrimą, koalicijos partnerės susitarė, kad "bus dedamos visų koalicijos partnerių pastangos tam, kad šie klausimai per racionaliai būtiną jų svarstymams laiką būtų priimti ir įgyvendinti". Taigi, jokia staigmena, kad Seimas ketina imtis šių klausimų.

Ugnis plykstelėjo tada, kai tokiems politikų ketinimams nepritariantieji viešojoje erdvėje inicijavo peticijas prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą ir prieš lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą: pasipylė akmenys į kitokią nuomonę išsakančius asmenis ir į Katalikų bažnyčią, nes ir populiarūs dvasininkai ėmė kviesti pasirašyti peticijas ir nepalaikyti politikų užmojų.

"Aš nematau diskusijos apie šitų projektų turinį, pavyzdžiui, apie lygybės prieš įstatymą užtikrinimą įvairioms poroms arba dėl smurto artimoje aplinkoje. Nėra diskutuojama apie turinį, yra tiesiog rėkiama. Man atrodo, tas riksmas naudingas tik tiems, kas nori krautis politinius dividendus iš neapykantos", – sako Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.

Tuo tarpu gydytojo chirurgo išsilavinimą turintis kunigas, humanitarinių mokslų daktaras profesorius Andrius Narbekovas šį procesą mato kitaip: "Dar jokiu kitu klausimu nebuvo tokio masto diskusijos viešumoje. Manau, todėl, kad grumiasi skirtingos pasaulėžiūros. Akivaizdu, kad pati demokratija sunkiai laiko egzaminą."

Grumiasi skirtingos pasaulėžiūros. Akivaizdu, kad pati demokratija sunkiai laiko egzaminą.

"Štai Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas pareiškia, kad nežada "kviesti žmonių, kurie žviegia, kad negalima tvirtinti Stambulo konvencijos". Prof. Alvydas Jokubaitis teigia, kad dabar jau reikia kovoti už demokratiją, o nebe už šeimą, nes esą politiniu lygmeniu už šeimą kova jau pralaimėta po Konstitucinio Teismo nutarimų, kai 2011 m. šeima buvo atskirta nuo santuokos, o 2019 m. atskirta ir nuo lyties – tapo neutrali lyties požiūriu. Šeimai, kuri suprantama kaip vyro ir moters sukurta santuokos pagrindu ir kuri yra Valstybės pagrindas, metamas dar vienas iššūkis, nes, kaip žinia, diskutuojama ir apie tos pačios lyties asmenų partnerytės įstatymą. Kartu Teisingumo ministerijoje stengiamasi sustiprinti teisinį persekiojimą už neapykantos kalbą. Kita Seimo narė pareiškia, kad tokių nesutarimų dėl Konvencijos nebūtų, jei Lietuvoje būtų buvęs įvestas lytinis švietimas. Jau pradėtas narkotikų dekriminalizavimo procesas, siekiama atlaisvinti alkoholio vartojimo taisykles. Nuoširdžiai abejoju, ar tai prisidės prie smurto artimoje aplinkoje mažinimo, greičiau jo padaugės. Štai tokiame fone natūralu, kad didelė dalis visuomenės sukluso ir nori aiškumo", – įžvalgomis, kodėl Stambulo konvencija ir partnerystės įteisinimas taip supriešino Lietuvos visuomenę, dalijasi A.Narbekovas, be kita ko, baigęs studijas Popiežiškojo Laterano universiteto Jono Pauliaus II šeimos ir santuokos studijų instituto filiale Vašingtone.

Įžvalga: pasak A.Narbekovo, kova su smurtu neturėtų būti vykdoma primetant visai visuomenei išankstines ideologines nuostatas ir supriešinant vyrus ir moteris. V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Kitokia situacija

Tiesa, Katalikų bažnyčia dar 2018 m. pasisakė prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė šį dokumentą pateikė Seimui ratifikuoti. Tuomet Lietuvos vyskupų konferencija buvo išplatinusi kreipimąsi dėl Stambulo konvencijos ir deklaravo, kad "Bažnyčia – už moterų prigimtines teises".

"Dirbtinai konstruojamos socialinės lytys užmaskuotai pateikiamos Stambulo konvencijoje, prisidengiant siekiu apsaugoti moteris. Kilniu smurto prieš moteris užkardymo tikslu visuomenei primetamos ideologinės nuostatos, nederančios su prigimtine žmogaus teisių samprata, ir bandoma konstruoti dirbtinį požiūrį į moterį ir vyrą", – tuomet išdėstė Lietuvos Vyskupų Konferencija.

Tuomet diskusija nebuvo tokia arši – Stambulo konvencijos šalininkai ir nepritariantieji jai gana diplomatiškai apsikeitė savo pozicijomis, o Seime iki galutinio sprendimo dėl konvencijos ratifikavimo nebuvo prieita.

Gal nieko blogo?

Stambulo konvencijos šalininkai sako, kad nepritariantys šiam dokumentui palaiko smurtą prieš moteris, nes konvencijos tikslas – kovoti su smurtu prieš moteris. Išties, ne paslaptis – moterys patiria smurtą ir Konvencijos idėja graži, o tikslas – kilnus. Gal tikrai nieko blogo, jeigu Seimas ją ratifikuos?

"Ne tik Lietuva yra neratifikavusi Konvencijos. Neratifikavo Armėnija, Azerbaidžianas, Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija, Lichtenšteinas, Lietuva, Moldova, Rusija, Slovakija Ukraina ir Jungtinė Karalystė", – vardija A.Narbekovas ir siūlo, prieš pradedant aptarti, kaip ratifikavus Konvenciją gali pasikeisti mūsų gyvenimas, pažvelgti į šio dokumento pavadinimą: "Europos Tarybos Konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Konvencija)".

"Pavadinime lyg ir nėra nieko, su kuo mes galėtume nesutikti. Smurtas prieš moterį, kaip ir prieš bet kurį kitą asmenį, visada yra blogis, ir tam tikrai būtinos ir prevencinės priemonės, ir kova su smurtu", – konstatuoja pašnekovas ir pastebi, kad Lietuvoje pakankamai teisiškai užkardytas smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas prieš moterį. "Todėl papildomi teisės aktai yra pertekliniai. Konvencija neįneša nieko naujo smurto prieš moteris prevencijos srityje. Būtent tai išsakė ir Lietuvos vyskupai, nepritardami Konvencijos ratifikavimui", – 2018 m. Lietuvos Vyskupų Konferencijos kreipimąsi primena profesorius.

Anot jo, dėl atsirandančių neaiškių ir kontroversiškų sampratų, tokių kaip "lytinė tapatybė", "smurtas dėl lyties" ir pan., kreipimesi vyskupai pabrėžia, "kad kuriamos dirbtinės strategijos, norinčios sulyginti vyrą ir moterį. "Tokios lygybės strategijos siekia visus suvienodinti, panaikinti skirtumus tarp vyro ir moters, o pirmas šio proceso žingsnis – suteikti dominuojančią reikšmę socialinei lyčiai – tam, kas nėra duotybė, bet yra socialiai sukonstruojama. Dirbtinai konstruojamos socialinės lytys užmaskuotai pateikiamos Stambulo konvencijoje, prisidengiant siekiu apsaugoti moteris. Kilniu smurto prieš moteris užkardymo tikslu visuomenei primetamos ideologinės nuostatos, nederančios su prigimtine žmogaus teisių samprata, ir bandoma konstruoti dirbtinį požiūrį į moterį ir vyrą. Žmogus geriausiai apsaugomas pripažįstant jo prigimtį ir vaidmenį, suteikiant visas galimybes būti savimi, o ne primetant visuomenei iškreiptą požiūrį į lytį", – dėsto A.Narbekovas.

Anot jo, ėmus atidžiau skaityti Konvenciją ir gilintis į ją, akis bado dalykai, kurie prasilenkia su realybe, – pašnekovas pasigenda pagrindimo konkrečiais moksliniais įrodymais: "Konvencijoje teigiama, kad smurtas prieš moteris kyla dėl lygybės tarp vyrų ir moterų trūkumo. Pavyzdžiui, PSO pateikia visai kitus smurto prieš moteris rizikos faktorius nei lygybė tarp vyrų ir moterų. Niekuo nepagrįstas teiginys, kad smurtas – pagrindinis veiksnys, dėl kurio, kaip teigiama Konvencijoje, moters padėtis yra žemesnė nei vyro."

Socialinė lytis

Reakcijos ir pasisakymai viešojoje erdvėje rodo, kad būtent socialinės lyties sąvoka Stambulo konvencijoje žmonėms kelia daug neaiškumų, sumaišties ir svarstymų, ar tikrai bus galima pasirinkti, kuo būti: berniuku ar mergaite, vyru ar moterimi, ryte vienaip, o vakare kitaip?

Tiesa, puse lūpų užsimenama, kad sąmyšio priežastimi gali būti teksto vertimas: "gender" angliškai – ir giminė, ir lytis. Kai kurie už Konvencijos ratifikavimą pasisakantieji pripažįsta, kad vertimas gali klaidinti, apie tai kalbėta ir televizijos laidoje "LRT forumas", tačiau kol kas apie sąvokos patikslinimą ar klaidos ištaisymą kalbos nėra, tad ir aiškumo nepadaugėja.

"Konvencijoje "lytis" reiškia socialiai susiformavusius vaidmenis, elgseną, veiklas ir bruožus, kuriuos tam tikra visuomenė priskiria kaip tinkamus moterims ir vyrams. Konvencinė lyties samprata ne šiaip įneš naują terminą į lietuvių kalbą. Visų pirma ir svarbiausia, ką reikia turėti galvoje, tai, kad "lytis" ir "lytiškumas" nėra tik skirtingų sampratų dalykas. Tai antropologinė dimensija, tai žmogaus prigimties klausimas: gali tekti pasirinkti, ar žmogus – socialinis konstruktas, kaip sako postmodernistinė pasaulėžiūra, ar Dievo kūrinys, sukurtas pagal Jo paveikslą kaip vyras ir kaip moteris pagal krikščioniškąją antropologiją. Vadinasi, ratifikavus Stambulo konvenciją, sudaromas precedentas pakeisti Konstitucijos straipsnį dėl tikėjimo laisvės ir precedentas baudžiamam krikščionių persekiojimui", – grėsmę įžvelgia A.Narbekovas ir taip pat atkreipia dėmesį į neteisingą žodžio "gender" vertimą į lietuvių kalbą. Pasak jo, pavyzdžiui, lenkų kalboje "gender" verčiama kaip "socialinė kultūrinė lytis".

"Draudimas diskriminuoti dėl "lytinės tapatybės" įpareigotų visus asmenis ir institucijas pripažinti asmens subjektyviai suvokiamą lytį ir nepaisyti biologinės lyties, o tai ilgainiui lemtų problemas visose mūsų gyvenimo erdvėse, įskaitant ir Konstitucijos keitimą. Kaip teigė feminizmo klasikė Simon de Bevouir, "moterimi ne gimstama, bet  tampama", tai yra lytinė tapatybė suprantama ne tuo, kuo gimei, bet tuo, kuo tapai. Kitaip sakant, visos – ir tos, kurios gimė moterimi ir moterimi tapo, ir tos, kurios negimė moterimi, bet moterimi tapo, būtų laikomos moterimis. Jau dabar moterų sporte yra problema, kai olimpinis komitetas nusprendė, kad moterys, kurios negimė moterimis, bet jomis tapo, turi teisę rungtis moterų sporte. Puikiai žinoma tiesa, kad vidutiniškų rezultatų pasiekęs vyras tarp vyrų bėgikų bus olimpinis čempionas moterų rungtyje. Ir vienintelis kriterijus, kurį translytis asmuo turi atitikti tam, kad galėtų rungtis su moterimi, ne kūno masė, ne ūgis, ne kaulų tankis, ne kūno svorio centras, bet – testosterono kiekis", – sako mediko išsilavinimą turintis A.Narbekovas.

Tikėjimo ir žodžio laisvė

A.Narbekovas ragina neatmesti ir to fakto, kad būtų privaloma lyčiai neutrali kalba, kaip jau yra kitose šalyse. "Priešingu atveju – baudos ir persekiojimas. Tam pagal Konvenciją būtų privalomai įsteigtos specialios priežiūros institucijos", – priduria pašnekovas.

Anot jo, nerimą kelia ir tai, kad nepritariantys Stambulo konvencijai ir lyčiai neutralios partnerystės įteisinimui, sulaukia labai audringos reakcijos, pasmerkimo ir įžeidinėjimų ne išsakytai nuomonei, o pačiam pasisakiusiam asmeniui. "Vadinkime viską savais vardais – tai tikrų tikriausias krikščionių persekiojimas. Kaip minėjau, lytis ir lytiškumas – antropologinis dėmuo, tiesiogiai susijęs su žmogaus samprata. Tai pasaulėžiūros ir tikėjimo skirtumai. Šie nesutarimai nėra kultūriniai karai, kaip juos priimta politiškai korektiškai vadinti. Lietuvos Konstitucija užtikrina visiems tikėjimo ir žodžio laisvę. Savaime suprantama, kad pagarbi pozicija privaloma abiem pusėms. Krikščionybę išpažįstantys turėtų nebijoti drąsiai ir garsiai pasakyti, kada prieš juos kurstoma neapykanta", – sako kunigas prof. A.Narbekovas.

Man atrodo, labai svarbu kalbėti apie esmę. Kai iš dešimties smurto atvejų aštuoni įvyksta prieš moteris, tai, matyt, yra problema.

Vadina išsigalvojimais

Paklausta, ar tikrai Stambulo konvencijoje yra paslėptas vilkas ėriuko kailyje, ar piešiamas baubas ten, kur jo nėra, A.Armonaitė kalbą pakreipė kiek kitaip.

"Manau, kad tai yra tarptautinė sutartis, kurią Lietuva yra pasirašiusi, bet neratifikavusi. Ji kalba apie smurtą prieš moteris ir smurtą artimoje aplinkoje. Ji vadinasi Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje, pasirašyta Turkijoje, Stambule, ir dabar įgavo tą tokį trumpesnį pavadinimą, ir dar apipinta visokiais mitais apie visokias lytis ir taip toliau. Man atrodo, labai svarbu kalbėti apie esmę. Kai iš dešimties smurto atvejų aštuoni įvyksta prieš moteris, tai, matyt, yra problema. Ir problema yra Lietuvoje. Ir mes jas turime spręsti, ir tas rekomendacijas bei įsipareigojimus, kuriuos numato susitarimas, turėtume įgyvendinti. Dalį jų jau ir įgyvendinome, tai nėra kažkokie nauji dalykai. Apie tai norėtųsi kalbėti. O visa kita yra triukšmas, yra fonas. Yra Ramūnas Karbauskis, kuris turi daug laisvo laiko ir prisideda prie to triukšmo. Labai dėl to apgailestauju", – savo poziciją išdėstė Laisvės partijos lyderė.

Darsyk paprašyta paaiškinti skaitytojams, ar yra įteisinama Stambulo konvencijoje socialinė lytis kaip sąvoka ir kaip konstruktas, A.Armonaitė atsakė: "Net nelabai turiu ką pakomentuoti. Čia yra tiesiog išsigalvojimai."

Kas vis dėlto keisis Lietuvoje, jeigu Seimas ratifikuos Stambulo konvenciją? "Lietuva prisijungs prie civilizuotų Vakarų pasaulio valstybių, pirmiausia – demokratinių valstybių, kurios pripažįsta, kad smurtas artimoje aplinkoje yra problema, kurią reikia spręsti. Šiuo metu yra įstatymas, kuris draudžia smurtauti, ir yra labai svarbu numatyti pagalbos priemones aukoms nuo smurto. Reikėtų labiau plėsti pagalbos, paslaugų, konsultacijų tinklą, galimybes padėti smurto aukoms rasti ramybę. Daug daro nevyriausybinės organizacijos, bet ir valstybė galėtų prisidėti. Apie tai kalba ir susitarimas, kalba tarptautinė praktika, ekspertai. Tas yra svarbu. Ir dar kartą pabrėžiu, kad tai viso labo yra sutartis, kuri siekia kilnių dalykų ir kurią Lietuva jau yra pasirašiusi. Lietuva jos dar neratifikavusi, nes kažkam norisi ją paversti tuo, kuo ji nėra", – įsitikinusi Laisvės partijos lyderė A.Armonaitė.

Pozicija: A.Armonaitė išsigalvojimais vadina nepritariančiųjų Stambulo konvencijai keliamus klausimus apie socialinės lyties savokos įvedimą. I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Seime nėra sutarimo

Ne mažiau diskusijų nei Stambulo konvencijos ratifikavimas kelia ir Seimo planai pavasario sesijoje svarstyti lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo klausimą. Tokios partnerystės šalininkai deklaruoja siekiantys visų piliečių lygybės prieš įstatymą, kitaip manantieji sako, kad tokios partnerystės įteisinimas pakeis Konstitucijoje apibrėžtą šeimos ir santuokos sampratą: "Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu."

Akivaizdu, kad partnerystės įteisinimo klausimu kol kas nėra sutarimo ir tarp pačių valdančiosios koalicijos partnerių – grupė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narių siūlo svarstyti ne partnerystės įteisinimą, o susitarimą dėl bendro gyvenimo. Praėjusią kadenciją tokį siūlymą buvo pateikusi "valstietė" Agnė Širinskienė.

Laisvės partijos pirmininkė A.Armonaitė sako, kad šis dabar jau koalicijos partnerių teikiamas siūlymas neatrodo tinkamas. "Jis buvo pateiktas kaip reakcija į partnerystės įstatymą. Tai žeminantis projektas, nes į santykius žiūri per ūkinės veiklos prizmę – net ir draugų būrelis galėtų įteisinti partnerystę pagal tą bendro gyvenimo sutartį. Iš esmės visai ne tokie tikslai. Manau, kad tikslai vėl yra virpinti viešąją erdvę", – tikina pašnekovė.

Pasak A.Armonaitės, lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas nereikalaus keisti Konstitucijos nuostatų ar šeimos sampratos. "Jokiu būdu. Partnerystės institutas neturi kažkokio religinio aspekto, kas yra santuoka. Partnerystės institutas neaptaria, kokios poros galėtų įteisinti santykius, dėl to ir vadinama lyčiai neutrali partnerystė: vyro ir moters, ir įvairių porų partnerystė. Nesikerta su Konstitucine doktrina, – aiškina politikė. – Lietuvos Konstitucinis Teismas 2019 m., kalbėdamas apie šeimos santykių pripažinimą poroms, kurios sudarė tos pačios lyties santuokas su trečiųjų šalių piliečiais užsienyje, išaiškino, kad turi pripažinti šituos santykius. Iš esmės Lietuvos konstitucinė doktrina nagrinėjo panašius klausimus ir nieko prieštaraujančio LR Konstitucijai aš neįžvelgiu."

Postmodernistinė pasaulėžiūra perša vienalytę santuoką. Tai galima vertinti kaip socialinį eksperimentą.

"Tai tos pačios užmačios sukurti vienalytę visuomenę planas", – apie lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą sako kunigas prof. A.Narbekovas. Pasak jo, santuoka kaip vieno vyro ir vienos moters sąjunga gyvuoja tūkstantmečius. Ji gyvavo žymiai anksčiau, nei susikūrė valstybės ar teisinės institucijos. Santuoka kaip viso gyvenimo sutartis tarp vyro ir moters yra seniausia institucija, senesnė už visas žinomas demokratines ir parlamentines valdymo formas bei teisines sistemas. "Ji yra daug universalesnė ir labiau priimtina nei bet kuris kada nors paskelbtas kodeksas. Iš tiesų, santuoka nėra įprastas teisinis konstruktas. Ji – pirmapradė institucija, kurią teisė pripažino, bet nesukūrė. Postmodernistinė pasaulėžiūra perša vienalytę santuoką. Tai galima vertinti kaip socialinį eksperimentą, kuriam ne daugiau kaip 70 metų ir tam, kad būtų galima įvertinti, kokią žalą ar naudą duoda, 70 metų yra per mažai. Praktiškai, laiko atžvilgiu, šiandien dar nėra nė vienos generacijos. Antra, jei yra poreikis tos pačios lyties asmenims gyventi kartu, turėti bendrą namų ūkį, paveldėjimo teisę ar gauti medicininę informaciją vienam iš jų atsidūrus sveikatos priežiūros įstaigoje, tai jokiu būdu negali vadintis santuoka", – įsitikinęs A.Narbekovas. Jis sako manantis, kad ir dabar egzistuojantys teisės aktai leidžia sudaryti ir paveldėjimo sutartis, ir kitus bendro gyvenimo susitarimus tokiems asmenims.

Viešojoje erdvėje pasigirsta siūlymų, kad dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo turėtų būti referendumu atsiklausta visuomenės, tačiau partnerystės įteisinimą palaikanti Laisvės partija mano kitaip. "Tai yra populistinis pasiūlymas, nes demokratija nėra tik daugumos valdžia. Demokratija šiais laikais taip pat yra ir mažumų teisių apsaugojimas. Net ir tų, kurių galbūt nėra daugumos, kad jie galėtų gyventi laisvai, oriai, džiaugtis lygybe prieš įstatymą. Šalyse, kurios nėra lygiateisiškumo dvasioje gyvenančios, politinės jėgos siūlo tokius referendumus. Aš manau, kad tai nėra Lietuvos kelias", – sako A.Armonaitė.

Jautrus vaikų klausimas

Nėra abejonių, kad jeigu Seimas įteisintų lyčiai neutralią partnerystę, bus keliamas ir galimo įvaikinimo ar vaiko augimo su partneriais klausimas.

"Tai nėra šio įstatymo objektas, tačiau kada bus diskutuojama dėl paties turinio, tada dėl šitų klausimų irgi neišvengiamai, matyt, vyks diskusijos", – pripažįsta Laisvės partijos pirmininkė A.Armonaitė.

Paklausta, ar tikisi visuomenės palaikymo sprendžiant šiuos klausimus, politikė nedaugžodžiavo: "Dabar siekis yra tos pačios lyties santykių įteisinimas. Nėra kitokių kažkokių siekių."

Tuo tarpu stebint pasisakymus ir diskusijas viešojoje erdvėje akivaizdu, kad daug vaikus auginančių šeimų nerimauja tiek dėl vaiko teisių specialistų galių paimant vaiką iš šeimos, tiek dėl vienos lyties asmenų noro įvaikinti vaikus, taip pat ir dėl vaikų švietimo ugdymo įstaigose, kai vaikai be tėvų žinios ir sutikimo bus mokomi "gender" ideologijos, lytinio švietimo, nepaisant šeimų įsitikinimų ir moralinių nuostatų.

A.Narbekovo nuomone, nerimauti yra dėl ko. "Jau šiuo metu  atnaujinamas bendrojo ugdymo programų turinys ir tėvai gali rasti Nacionalinės švietimo agentūros puslapyje naujų programų projektus. Siūlau tėvams tuo pasidomėti. Pavyzdžiui, Socialinio, emocinio, sveikatos ugdymo ir žmogaus saugos programos projektas yra lyčiai neutralus. Jame nėra nė vieno žodžio berniukas, mergaitė, vyras, moteris", – sako pašnekovas. Anot jo, galės būti nubausti mokytojai, jei jie nenorės berniuko, save laikančio mergaite, vadinti mergaite. "Stambulo konvencijoje numatoma pareiga medžiagą apie nestereotipinius lyčių vaidmenis įtraukti į visas privalomo vaikų ugdymo programas. Todėl turime pagalvoti, ar norime, kad Konvencija spręstų, kurias socialines normas turime naikinti ir kokius vaidmenis be lyčių stereotipų turime perduoti savo šalies vaikams", – į Stambulo konvenciją vėl atsigręžia A.Narbekovas.

"Gerai žinomas toks "slidaus šlaito" fenomenas, kai, žengus vieną žingsnį, bus kitas žingsnis ir t.t. Atgal sugrįžti gali būti sunku ar net neįmanoma. Galiu numanyti tuos žingsnius, apie kuriuos nekalbama, arba net bandoma neigti: po Konvencijos ratifikavimo ir tos pačios lyties partnerysčių įteisinimo kitas žingsnis bus bandymas įteisinti lytinį švietimą ir įsivaikinti vaikus, vis dažniau imta kalbėti apie surogacijos įteisinimą. Kaip tuomet bus su vaiko prigimtine teise gimti santuokoje ir turėti tėvą ir motiną? Kaip sakė Antanas Maceina, gyvi sutvėrimai turi tėvą ir motiną biologine prasme, bet tik vaikas turi šeimą. Ir tai nėra užgaida ar kaprizas, bet teisė, gimstanti iš žmogiškosios prigimties. Joks protingas ir laisvas žmogus, nepaisant, kokia būtų asmeninė patirtis, negali paneigti šios vaiko teisės egzistavimo. Pakaktų to paklausti bet kurio vaiko, ir bus aišku", – įžvalgomis dalijasi dvasininkas.

Planai: V.Čmilytės-Nielsen teigimu, pavasario sesijoje Seimas ketina imtis partnerystės įteisinimo, tačiau nesvarstys Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo – tai esą bus palikta rudeniui. P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Kaip toliau?

Pasak Seimo pirmininkės liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, pavasario sesijoje Seimas ketina imtis partnerystės įteisinimo, tačiau nesvarstys Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo – tai esą bus palikta rudeniui.

Tačiau koalicijos partnerių Laisvės partijos frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė neatmeta tikimybės, kad Konvencijos tema į politinę Seimo darbotvarkę galėtų būti įtraukta ir anksčiau, dar vykstant pavasario sesijai. "Pavasario sesija truks apie keturis mėnesius. Tai mes matysime, kaip toliau ta diskusija vyks, galbūt ji pasikeis, galbūt atsiras argumentų ir faktų kalba, ir realaus teksto skaitymas. Prie šio klausimo grįžti durys atviros visada", – naujienų agentūrai ELTA sakė I.Pakarklytė.

"Viliuosi, kad Seimo nariai nepraras sveiko proto. Nereikia būti kataliku ar apskritai tikinčiu, kad suprastum, jog egzistuoja objektyvi moralinė tvarka, doroviniai dėsniai, kylantys iš žmogaus prigimties. Apie moralinių dėsnių universalumą ir amžinumą taikliai yra pasakęs buvęs JAV prezidentas Ronaldas Reaganas: "Nors žmonija per savo istoriją yra priėmusi apie 4 mlrd. teisės normų, ji nesugebėjo nė viena raide patobulinti Dešimties Dievo įsakymų." Vadinasi, egzistuoja tam tikra dėsnių sistema, užtikrinanti tam tikrą tvarką, kuri atitinka žmogiškąją prigimtį ir yra naudinga pačiam žmogui ir valstybei. Deja, politinis liberalizmas tai neigia", – konstatuoja kunigas prof. A.Narbekovas.

Susivienijo skirtingos religinės bendrijos

Išties Katalikų bažnyčiai kaip institucijai, jos dvasininkams ir katalikų tikėjimą išpažįstantiems pasauliečiams, kurie viešojoje erdvėje pasisako prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą ar lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą, kliūva ne tik nemažai kritikos, bet ir patyčių. Tačiau ne vien katalikai nepritaria tokių dokumentų priėmimui.

"Pastaruoju metu susirūpinimą kelia kai kurios teisėkūros iniciatyvos, kurios bando neigti žmogaus prigimtį ir kelia pavojų visuomenės bendrajam gėriui. Ypač didelį susirūpinimą kelia siūlymai ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją ir įteisinti partnerystę", – sakoma šią savaitę išplatintame Lietuvos tradicinių krikščioniškųjų bendrijų kreipimesi, kurį pasirašė aukščiausi katalikų, stačiatikių, sentikių, evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų, taip pat bazilijonų dvasiniai vadovai.

"Kova su smurtu neturėtų būti vykdoma primetant visai visuomenei išankstines ideologines nuostatas ir supriešinant vyrus ir moteris. Prigimtiniai vyrų ir moterų skirtumai nėra spręstina problema, bet duotybė, kuria remiasi šeima ir visuomenė bei kuri atlieka esminį vaidmenį puoselėjant visos visuomenės bendrąjį gėrį, užtikrinant jos tvarumą ir ateitį. Visuomenė yra praturtinama ne tuomet, kai ignoruojami vyrų ir moterų prigimtiniai skirtumai, bet tada, kai leidžiama ir padedama reikštis tam, kas vyrų ir moterų prigimtyje yra esminga ir geriausia. Todėl kultūra, papročiai, tradicijos, religinės nuostatos, atskleidžiančios tai, kas savita vyro ir moters prigimčiai, nėra naikintini stereotipai", – rašoma kreipimesi ir pabrėžiama, kad jį pasirašiusios religinės bendruomenės nepritaria "Stambulo konvencijos ratifikavimui ir anksčiau minimų nuostatų pavertimui privalomomis teisinėmis normomis Lietuvos valstybei ir visuomenei".

"Lietuvos tradicinės krikščioniškosios bendrijos nepritaria partnerystei ar kitiems teisiniams institutams, kurie leidžia įgyti šeimos statusą toms bendro gyvenimo formoms, kurios neturi šeimos esmei būdingų prigimtinių savybių. Lietuvos tradicinės krikščioniškosios bendrijos kviečia įstatymų leidėjus pasirinkti tokius teisinio reguliavimo būdus, kurie neištrintų ribos tarp prigimtinės šeimos sampratos ir kitų bendro gyvenimo formų bei užtikrintų deramą bendrą gyvenimą vedančių asmenų faktinių santykių teisinę apsaugą", – sakoma kreipimesi.

Ragina ratifikuoti

Devyniolika žmogaus teisių organizacijų penktadienį kreipėsi į Vyriausybę ir Seimą, prašydamos ratifikuoti Stambulo konvenciją.

"Organizacijos prašo ratifikuoti Europos Tarybos Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo, nes šia Konvencija siekiama kovoti prieš plačiai paplitusį smurtą artimoje aplinkoje", – rašoma pernai įkurtos viešosios įstaigos "Stebėk Teises" inicijuotame kreipimesi.

Jį taip pat pasirašė Lietuvos žmogaus teisių centro, asociacijos "Vilniaus moterų namai", asociacijos "Aktyvus jaunimas", Universiteto LGBT+ grupės, Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Tolerantiško jaunimo asociacijos, nacionalinio pacientų susivienijimo "Už visų teisę į geriausią gydymą", Lietuvos moksleivių sąjungos, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos, Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos, Lietuvos gėjų lygos ir kitų organizacijų vadovai.

Organizacijos atkreipia dėmesį, kad dažnai Stambulo konvencija viešojoje erdvėje visuomenės yra interpretuojama neteisingai.

"Konvencija taikoma visų formų smurtui prieš moteris, įskaitant smurtą šeimoje, nuo kurio neproporcingai dažniau nukenčia moterys. Konvencijos tikslų siekimas Lietuvos Respublikai yra ypatingos svarbos, nes, remiantis Lietuvos oficialiosios statistikos portalo 2019 m. duomenimis, Lietuvoje 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys, kurių dauguma nukentėjo nuo intymaus partnerio", – pažymime kreipimesi.

Šaltinis: BNS