„Mes turime turbūt per pastaruosius dešimt metų patį gražiausią vaizdą. Realiai 23,3 tūkst. asmenų turi teisę stoti į aukštąją mokyklą. Čia į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas“, – LRT radijui trečiadienį sakė jis.

„Vien į valstybės finansuojamas vietas netgi 19 tūkst. Tai yra beveik 2 tūkst. daugiau negu praėjusiais metais, na ir konkurencija tikrai bus didelė, nes valstybės finansuojamų vietų yra tik 12,9 tūkstančio“, – pažymėjo P. Žiliukas.

Jo duomenimis, šiemet stojančiųjų iš viso yra daugiau nei pernai ir „apskritai tendencijos tikrai stebėtinai geros“.

„Dabar konkurencijai tikrai bus didelė ir apskritai konkurencija taps norma, nes dar metai ir tam, kad gautų brandos atestatą, abiturientas jau turėtų būti išlaikęs ir tris valstybinius brandos egzaminus, taip kad skaičiai geri“, – vertino P. Žiliukas.

Pasak jo, „tam tikra sumaištis“ dėl egzaminų organizavimo tvarkos, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė abiturientams prie rezultatų pridėti balų, stojimo proceso labai nepaveiks.

„Nes situacija buvo suvaldyta, tikrai padirbėjo visos suinteresuotos šalys. Matome skaičius, kad sąžininga konkurencija pasinaudos ir lygiomis galimybėmis bet kurio amžiaus stojantieji“, – sakė LAMA BPO prezidentas.

Jam antrino Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė Lina Girdauskienė, teigusi, kad šiemet skaičiai geresni.

„Ir turbūt jau keliolikos metų tendencija rodydavo, kad stojančiųjų pasiskirstymas aukštajame moksle tarp dviejų sektorių būdavo vienas prie trijų. Šiais metais ta proporcija pasikeitė ir dabar matome vieną prie dviejų“, – sakė L. Girdauskienė.

Jos duomenimis, apie 7,4 tūkst. abiturientų jau yra pateikę prašymus studijuoti kolegijose ir apie 14,3 tūkst. – universitetuose.

„Tai tikrai džiugina, nes ir darbdaviai, ir būsimi stojantieji supranta, kaip reikia greitai įsilieti į darbo rinką, kaip reikalingi praktiniai įgūdžiai ir tas pasiskirstymas ir pretendavimas koleginio sektoriaus įgyti žinias ir išsilavinimą tikrai džiugina“, – nacionaliniam transliuotojui sakė akademikė.

Populiariausios išlieka tos pačios programos

Kalbėdamas apie populiariausias studijų programas, P. Žiliukas pažymėjo, kad čia „didesnių naujienų nėra“, tarp esančių pirmajame dešimtuke įvardydamas mediciną, teisę, psichologiją, ekonomiką ir finansus, odontologiją.

Kolegijose – ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, slauga, vaikystės pedagogika, kosmetologija.

„Na o informacinės technologijos, inžinerijos mokslai jau patenka į antrąjį dešimtuką. Bet konkurencija tai čia bus didelė. Minėtoje odontologijoje netgi bus 12 (pretendentų – BNS) į vieną valstybės finansuojamą“, – sakė LAMA BPO prezidentas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius studijoms Kęstutis Petrikonis teigė, kad kaip įprasta didesnė konkurencija yra tose studijų programose, kurios garantuoja darbo vietą, gerą atlyginimą ir tarptautiškumą.

„Bendra prasme į mediciną, odontologiją, veterinariją, farmaciją tikrai yra norinčių studijuoti, bet čia limitas yra valstybės finansuojamų vietų skaičius“, – LRT radijui sakė K. Petrikonis.

Didesnę konkurenciją sieja su ministerijos sprendimais pridėti balų

L. Girdauskienė nacionaliniam transliuotojui pripažino, kad galinčių studijuoti skaičių padidino ministerijos sprendimai abiturientams prie brandos egzaminų rezultatų pridėti po dešimt balų, vėliau skaičiuojant konkursinį balą jų pridedant ir šimtukininkams.

Pastarąjį sprendimą Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos vadovė vadino „teisingumo atstatymu tikriesiems šimtukininkams ir ankstesnių metų baigusiems absolventams“.

„Tas kompleksinis sprendimas ir davė tokį rezultatą“, – sakė L. Girdauskienė.

„Bet mes labai realistiškai vertiname, kiek reikės įdėti pastangų, kad jie (potencialūs studentai – BNS) išliktų aukštajame moksle, kad jie būtų pasirengę studijuoti, ir čia reikalaus pakankamai daug išteklių“, – pažymėjo ji.

Anot K. Petrikonio, po pradinio ministerijos sprendimo buvo nemažai nusivylusių abiturientų ir teisingumo klausimai gali vėl kilti išsiuntus kvietimus studijuoti, bet situacija pagerėjo balų pridėjus ir šimtukininkams, tad „dabar tiesiog reikia laukti rezultatų“.

Be to, LSMU prorektorius studijoms rudenį siūlė peržiūrėti, kiek Lietuva gali ir nori finansuoti studijų vietų ir iš naujo įvertinti perspektyviausias, valstybei labiausiai reikalingas.

Kaip skelbė BNS, liepos pradžioje paskelbus šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, paaiškėjo, jog kiekvienam abiturientui prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultato pridėta po dešimt taškų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė teigė, kad taip nuspręsta padaryti, jog maždaug 4 tūkst. abiturientų išlaikytų valstybinį matematikos egzaminą ir galėtų stoti į aukštąsias mokyklas.

Šis sprendimas sulaukė kritikos dėl to, kad tai apsunkina konkurenciją stoti į universitetus tų abiturientų, kurie surinko šimtukus ir aukštus balus be pridėtų taškų.

Todėl ministerija rugpjūčio pradžioje patvirtino tvarką, pagal kurią į aukštąsias mokyklas stojantiems šių metų šimtukininkams pridedami papildomi balai. Seimo opozicija tvirtino, kad šie pokyčiai prieštarauja įstatymams nes buvo padaryti per vėlai.

Pasak P. Žiliuko, balų pridėjimas prie konkursinio balo apsunkino jo skaičiavimą.

„Suskaičiuoti galima, tačiau darbo siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją prisidėjo ypač daug“, – sakė LAMA BPO prezidentas.

„Negaila to darbo, jeigu rezultatas bus geras. Jau dabar tikrai ramiau žiūrime dėl tos konkurencijos, lygių galimybių. Situacija išsisprendė neblogai, tik tiek, kad tie pakeitimai turės ilgalaikį poveikį ir rudenį reikia labai stipriai padirbėti dėl ateities“, – pažymėjo P. Žuliukas.

BNS rašė, kad trečiadienį 11 val. LAMA BPO stabdys prašymų studijuoti priėmimą.

Pagrindinio priėmimo rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 11 dieną, o studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti iki rugpjūčio 14-osios.

Rugpjūčio 15–19 dienomis vyks papildomas priėmimas.

Šiais metais studijų programas bendrajam priėmimui siūlo 14 universitetų – 11 valstybinių ir trys nevalstybiniai – bei 13 kolegijų – septynios valstybinės ir šešios nevalstybinės.

Studijuoti valstybės lėšomis numatoma priimti 12,9 tūkst. pirmakursių – apie 150 daugiau negu pernai.