Strasbūro teismas paprašė Lietuvos Vyriausybės pateikti paaiškinimus bylose „D.S. ir R.Š. prieš Lietuvą“ bei „Norbutas ir Šamatulskis prieš Lietuvą“.
Šiose bylose EŽTT vertins, ar Lietuva, neįtvirtindama jokios teisinės tos pačios lyties porų santykių pripažinimo ir apsaugos formos, pažeidė pareiškėjų teisę į privataus bei šeimos gyvenimo gerbimą ir ar šie asmenys patyrė diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos.
Vienoje byloje kartu daug metų gyvenantys vilniečiai vyrai, kitoje – kauniečiai vyrai skundžiasi, kad Lietuvos teisės sistema nesudaro jiems galimybės registruoti tos pačios lyties asmenų santykių – nei santuokos, nei civilinės partnerystės, nei jokios kitos teisinio pripažinimo formos pagrindu.
Vilniečiai bandė per teismus registruoti civilinę santuoką, kauniečiai – partnerystę, tačiau visi teismai jų prašymus atmetė, nurodydami, kad pagal galiojančią teisę santuoka gali būti sudaroma tik tarp skirtingų lyčių asmenų, o galimybė registruoti civilinę partnerystę išvis nenumatyta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti jų kasacinius skundus.
Anot pareiškėjų, Lietuvos teisinė sistema paneigia jų teisę į šeimos gyvenimą bet kokia forma.
Skunde teigiama, kad toks teisinio pripažinimo nebuvimas prilygsta ir diskriminacijai dėl seksualinės orientacijos.
Lietuvoje daug metų bandoma įteisinti tos pačios lyties partnerystę, tačiau nė vienam projektui kol kas nepavyko surinkti daugumos balsų Seime.
Kaip rašė BNS, 2025 metų balandį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimas pažeidė Konstituciją 24 metus nevykdydamas Civiliniame kodekse įrašyto įsipareigojimo patvirtinti atskirą įstatymą su detalesniu partnerystės reguliavimu, kad įsigaliotų kodekso normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos.
Be to, konstatuota, kad partnerystė turi apimti ne tik skirtingų, bet ir tos pačios lyties asmenis.
Pernai lapkritį grupė socialdemokratų registravo Civilinio kodekso pataisas dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo. Jos kol kas Seimui nebuvo pateiktos.
(be temos)
(be temos)
(be temos)