„Automobilis, kurį paaukojo įmonė „Dextera“ neatitiko reikalavimų dėl to, kad buvo benzininis variklis, o jie priėmė tik dyzelius, dėl to, kad sumažinti sprogimo riziką ir negalėjo naudoti ten, kur jie buvo susiplanavę. Tačiau susikūrė šalia Kyjivo civilių kuopa ir jos vadui automobilis pasirodė tinkamas (...) Bet labai malonūs Ukrainos muitininkai padėjo mums sutvarkyti tuos dokumentus ir mašiną perduoti ukrainiečiams“, – pasakojo paramos teikėjas Dominykas Stančikas.
Labai malonūs Ukrainos muitininkai padėjo mums sutvarkyti tuos dokumentus ir mašiną perduoti ukrainiečiams.
– Jūs šiuo metu iš Ukrainos bandote pasiekti Lenkiją, patekti į Lenkiją?
– Taip. Čia yra tiltas, per kurį ukrainiečiai bando įvažiuoti į Lenkiją. Stovi didelės eilės. Prie pačios muitinės labai daug yra žmonių, atėjusių pėsčiomis. Juos įleidžia grupelėmis maždaug po 50 žmonių. Pagrinde – moterys su vaikais, tada jos susitvarko dokumentus ir leidžia su autobusais įvažiuoti į Lenkiją. O kirtus Lenkijos pasienį yra tokia stovyklavietė, įkurta Raudonojo Kryžiaus ir kitų asociacijų. Ten jie gauna šiltos arbatos, užkąsti. Vakar vakare atvažiavome, buvo apie 200 automobilių, laukiančių, ką reikės pavežti, išvežioti po Lenkiją arba tolėliau į Europos Sąjungą.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– O jūs dovanotą automobilį į Ukrainą varėte tuščią ar dar kažką jame vežėte ukrainiečiams ir kaip pavyko užmegzti kontaktą ir apsispręsti, kam jūs jį padovanosite?
Nevažiavome su tuščiu automobiliu, pridėjome kiek įmanoma daugiau dovanų jiems, kad jie galėtų lengviau priešintis.
– Įmonė, mažoji bendrija „Bioproduktas“ turėjo partnerius Ukrainoje, kurie ėmėsi iniciatyvos ir subūrė tą civilių kuopą. Kai dalijo ginklus civiliams, jie stojo pirmi į eilę, susirinko juos ir ėjo ginti savo šalies, tad buvo gana akivaizdu, kam reikia pastiprinimo. Buvo paaukota taip pat naktinio matymo kamerų ir dronų. Prisikrovėme realiai pilną bagažinę, galinę sėdynę – tiek konservų, tiek drabužių ir tos technikos, pirmosios pagalbos vaistinėlių. Nevažiavome su tuščiu automobiliu, pridėjome kiek įmanoma daugiau dovanų jiems, kad jie galėtų lengviau priešintis.
– Ar sklandžiai įvažiavote į Ukrainą? Kaip sekėsi kirsti patikros punktus?
– Pakankamai lengvai, nes patekti į Ukrainą yra nedaug norinčių. Todėl į priekį važiuoti yra lengva, bet grįžti atgal... Labai džiaugiamės, kad toje neutralioje žemėje tarp Lenkijos ir Ukrainos atsirado vienas muitininkas, kuriam pabandėme paaiškinti situaciją, kad mes atvažiavome gerais tikslais – perduoti automobilį, bet nenorime stoti 12 val. kitoje pusėje sienos ir bandyti grįžti atgal. Tad viską padarėme realiai ant to tilto – apsikeitimą, greitai susiforminome muitinės dokumentus, jie įleido iš savo pusės žmogų, kurio prieš tai nebuvo įleidę, kad jis sėstų ir vairuotų. Tada sėdo į automobilį, o aš pėsčiomis grįžau iki kitos mašinos, sėdime ir laukiame, kol mus įleis atgal į Lenkiją.
