Seimas svarstys siūlymą leisti smurtautojui likti namie, kai šis turi neišvengiamų pareigų bendroje su smurtą patyrusiu asmeniu buityje ar ūkyje, ir tam tam neprieštarauja smurtą patyręs asmuo.

Seimas šią savaitę po pateikimo pritarė tokiai „tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio registruotai Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisai, toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose, o preliminari svarstymo Seimo posėdyje data numatyta birželio 26 dieną.

Teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad asmens apsaugos užtikrinimo priemonės nebūtų skiriamos, kai smurtautojas turėtų neišvengiamų pareigų bendroje su smurtą patyrusiu asmeniu buityje ar ūkyje, ir kai tam neprieštarautų smurtą patyręs asmuo.

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, projekto rengimą paskatino gyventojų skundai, kuriuose nurodoma, jog iškeldinus smurtautoją iš namų ir jam uždraudus artintis prie smurtą patyrusio asmens, pastarajam kai kuriais atvejais kyla problemos vienam tęsiant bendrus buities ar ūkio darbus.

Šiuo metu praėjusių metų gruodžio viduryje įsigaliojęs įstatymas numato galimybę smurtautoją iškeldinti iš namų ir uždrausti jam kontaktuoti su smurtą patyrusiu asmeniu.Per keturis mėnesius nuo to laiko, kai galioja šis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, policija sulaukė beveik 10 tūkst. pranešimų apie smurtą šeimoje, pradėjo per 3,3 tūkst. ikiteisminių tyrimų.Statistika rodo, kad dažniau smurtauja vyrai. Per keturis mėnesius įtariamaisiais pripažinti 2776 vyrai, 115 moterų ir šeši vaikai.

Per šį laikotarpį nukentėjo 2777 moterys, 288 vyrai, 236 vaikai. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas numato, kad policijos pareigūnai ikiteisminį tyrimą privalo pradėti ir tuomet, kai nėra aukos raštiško pareiškimo. Anksčiau pareigūnai tvirtino esantys bejėgiai kovoti su smurtu šeimose, nes neturėjo teisės imtis priemonių, jei nebūdavo aukos raštiško skundo, o ir trumpam sulaikyti smurtautojai paleisti iš areštinės grįždavo į bendrus su auka namus.