„Dabar suskaičiavome, rugsėjo 1 dienai – 800, nors nepriimame nieko“, – šnekėjo Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis.

Direktorius turi omenyje, kad nuo užpernai į 1–2 klases vaikų iš miesto nebepriima, nes vietiniai iš Velžio nebeturi kur leisti savo atžalų, nors kaime nėra nė pusantro tūkstančio gyventojų.

„Vienas iš argumentų priimant į mokyklą, kada deklaruotas – ar prieš metus, ar prieš 10“, – kalbėjo R. Baltušis.

Todėl su fiktyvia deklaracija nutarta baigti, nes lyderiaujanti gimnazija nuo vaikų skaičiaus ir vietos deficito, vaizdžiai tariant, sprogs.

„Trūksta kabinetų mokytojams, nes dalis ištisai bėgioja iš kabineto į kabinetą, arba yra perdarytas garažas į klases, dalį pamokų net aktų salėje vedame“, – nurodė Velžio gimnazijos direktorius.

LNK stop kadras.

Aktų salėje suolų su stalais, aišku, nėra. Juos pakeičia nuosavi keliai arba kuprinės. Su rajono savivaldybe, anot direktoriaus, ant gimnazijos pavyko užsiauginti mansardinį aukštą, jame atsirado 12 klasių, bet reikia dar 6.

„Vaikams jų reikia. Sakysime, technologijos dirbtuvė – 70 kvadratų, tai labai mažai, kai ateina 16 vaikų, tai yra nesaugu“, – tikino R. Baltušis.

Vaikai laksto į seniūniją. Ten savivaldybė gimnazijai iš vargo skyrė patalpą. Seniūnas Andrius Viržaitis ne tik prisiklauso dainų.

„Truputį šurmulio daugiau, bet realiai mūsų darbo neišderina“, – pabrėžė seniūnas.

Labai norint, anot seniūno, galima kažkaip susitraukti ir rasti vietos gimnazijos klasėms. Atskiras patalpas turi biblioteka, mainų ir atsarginis fondas. Bet yra „bet“.

„Visų švarkas, kaip sakant, arčiau kūno“, – aiškino R. Baltušis.

„Kiekvienas persikėlimas kažkuo bibliotekai būna nenaudingas – ar lūžta baldai, ar knygos nukenčia. Skaitytojai tuo metu būna neaptarnaujami – tai tikrai ne toks sprendimas turėtų būti. Aš suprantu, jei tai būtų kažkokia stichinė nelaimė“, – nurodė Panevėžio rajono viešosios bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė.

Velžyje yra kelios bendruomenės. Viena vadovė neslepia, kad tiek bendruomenių viename Velžyje reiškia...

„Tai žmonės, aišku, nesusikalba, čia ta problema yra“, – sakė gyventojų bendruomenės „Velžys“ pirmininkė Virginija Stundžienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Bendruomenės pirmininkė irgi nemano, kad bendruomenės dėl mokyklos turėtų aukotis.

„Iš kitos pusės – švietimas uždarė labai daug mokyklų. Katinų mokykla tuščia, Vadoklių tuščia, Jotainių tuščia, galėtų padaryti padalinį Dembavoje, Dembavos irgi pustuštė mokykla. Velžio padalinys Dembavoje.. Švietimas turėtų su savo įstaigomis tvarkytis“, – kalbėjo gyventojų bendruomenės „Velžys“ pirmininkė.

Švietimo skyriaus vadovas pripažįsta, kad situacija – pirma, kai reikalinga kaimo mokyklą ne uždaryti, o plėsti. Pastarųjų dešimtmečių įprastinis švietimo galvos skausmas.

„Mūsų, kaip kaimiškos žiedinės savivaldybės, sakykime, likviduoti, uždaryti, sujungti, prijungti, buvusiose patalpose įkurti bendruomenes, biblioteką įkelti ir panašiai“, – šnekėjo Panevėžio rajono švietimo skyriaus vedėjas Kęstutis Rimkus.

Rajono valdžiai patinka tokia vienetinė problema.

„Be Velžio, dar turim penkias gimnazijas, kur vietų yra pakankamai. Aš nesakau – ten Velžio gyventojų daugiau vaikų eina, bet daug eina ir iš kitų vietovių, kur galėtų į kitas gimnazijas ir nebūtų problemų. Mes negalime uždrausti, populiari, dabar turime vargo. Tikiuosi, kad išspręsime tą bėdą“, – tvirtino Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

Iš svarstomų variantų – ir nuomojamos patalpos iš privatininkų.