„Jeigu pirmaisiais tyrimo laikotarpiais, pirmaisiais metais mes turėjome daugiau teigiamos informacijos, pastaruosius du metus fiksuojame itin grėsmingą tendenciją, kai neigiamos informacijos yra daugiau negu teigiamos“, – pristatymo metu sakė žiniasklaidos tyrimų bendrovės „Mediaskopas" duomenų strategė Vilūnė Kairienė.

„Kai susiejame šiuos rodiklius su auditorijos pasiekiamumu, mes matome, jog paskutinius du metus švietimo sistemos įvaizdis buvo neigiamas. Ir būtent ši situacija tikrai, sakyčiau, kelia klausimų ir dvejonių dėl apskritai, kaip vykdoma švietimo politika“, – teigė ji.

Tyrimą inicijavo startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija „Švietimas #1“.

Lietuvos švietimo komunikacijos analizės tyrimo metu išnagrinėta per 174 tūkst. aktualių publikacijų publikuotų per pastarąjį penkmetį – 2020–2024 metais.

„Mediaskopo“ duomenimis, didieji informacijos pikai švietimo tema yra susiję su įvairiais visuomenei aktualiais įvykiais – karantinu, žinių patikrinimais ir egzaminais. Daugiausiai neigiamos informacijos fiksuota buvusios švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės atsistatydinimo, mokytojų streikų ir tarpinių patikrinimų metu.

Aktualiausios temos visu stebėtu laikotarpiu – patyčių ir psichinės sveikatos problemos, nuotolinės pamokos ir įtraukusis ugdymas.

Pasak V. Kairienės, nuotolinio mokymo aktualumas siejamas su COVID-19 pandemija ir karantinu, tačiau paskutiniais metais ši tema nebeužima tokios svarbos, 2024-aisiais ją pakeitė švietimo kokybė ir mokinių pasiekimai.

„Įtraukusis ugdymas, patyčių ir psichinės sveikatos problemos bei švietimo kokybė ir mokinių pasiekimai yra trys pagrindinės temos, kuriomis rašoma žiniasklaidoje“, – pasakojo „Mediaskopo“ duomenų strategė.

„Įtraukusis ugdymas yra auganti tema, intensyviai auganti pastaruosius du metus, ir ji parodo, jog toje srityje tikrai susiduriame su daug iššūkių“, – teigė ji.

BNS rašė, kad nuo rugsėjo įsigaliojo įtraukusis ugdymas, numatantis, kad visos bendrojo ugdymo mokyklos ir darželiai privalo priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nusprendžia, kad lankyti bendrojo ugdymo įstaigą jų vaikui yra geriausia.

Anot V. Kairienės, patyčių ir psichinės sveikatos problemų tema yra nuolatinė ir šioje srityje nepastebima „jokių staigių proveržių“, didesnioji dalis informacijos – neigiama.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog ši bei įtraukiojo ugdymo tema skiriasi regionuose ir didžiuosiuose miestuose.

„Ir tai šiek tiek atsispindi žiniasklaidoje, jog regionuose šios temos yra daug didesnės ir sulaukiančios daug daugiau kritikos“, – sakė V. Kairienė.

Tuo metu švietimo kokybės tema, anot jos, labiausiai išryškėja egzaminų ar mokinių patikrinimų metu.

„Tai taip pat rodo, jog dominuoja problemų aptarimas viešojoje erdvėje, bet ne sprendimų paieška ir užkirtimas kelio toms problemoms“, – paaiškino V. Kairienė.