TAUTININKŲ EITYNĖS: DALYVIAI BŪRĖSI Į SKIRTINGAS GRUPES

Vilniaus forumo ir tautininkų organizuotos Kovo 11-osios eitynėse skambėjo šūkiai už Vytį ir kalbą, už Kovo 11-osios valstybę.

Skirtingai nei ankstesniais metais, prieš eitynes Vilniaus katedros aikštėje jų dalyviai būrėsi į skirtingas grupes, vieni pasisakydami prieš Astravo atominę elektrinę, kiti akcentuodami būtinybę apsivalyti nuo sovietinės nomenklatūros, dar kiti kalbėjo apie tradicinę šeimą, kuriai iškilusi grėsmė.

Kilusi įtampa tarp eitynių organizatorių ir ultrapatriotiškai nusiteikusių tautininkų, tarp kurių buvo ir Mindaugas Gervaldas (iki 2012 m. - Murza) iš Šiaulių, į rimtesnį konfliktą neišvirto.

Lietuvos tautininkų ir respublikonų sąjunga (LTRS) eitynėse kvietė dalyvauti visus šalies žmones, kuriems svarbios tautinės vertybės.

„Patriotinio šventimo monopolio nėra ir būti negali. Mūsų tikslas - suvienyti tautą švęsti ir neieškoti baubų“, - sakė LTRS pirmininkas Sakalas Gorodeckis.

Pasak Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininko Jono Buroko, jis ne kartą stebėjo tautininkų eitynes ir ne kartą pats jose dalyvavo. „Demokratinėje valstybėje nevalia tokiems renginiams prieštarauti. Viskas vyks sklandžiai, o jei pasitaikys provokacijų - pareigūnai išspręs“, - įsitikinęs J. Burokas.

S. Gorodeckis pridūrė, kad su teisėsaugininkais komunikuojama sklandžiai ir be įtampos.

Eitynių dalyviai iš Vilniaus arkikatedros Gedimino prospektu pasiekė Lukiškių aikštę, kur įvyko mitingas.

Tautą ir Tėvynę mylinčius Lietuvos piliečius švęsti Kovo 11-ąją eitynėse kvietė ne tik tautininkai, bet ir „Vilniaus forumas“, „Talka: kalbai ir tautai“, Lietuvos gynybinius pajėgumus padedančių stiprinti nevyriausybinių organizacijų koordinacinė taryba, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir kitos organizacijos.

Kaip skelbė ELTA, „Vilniaus forumo“ kreipimesi į Lietuvos Respublikos piliečius dėl Kovo 11-osios eitynių primenama, kad Lietuvos valstybė buvo atkurta remiantis kelią į nepriklausomybę tiesusio Sąjūdžio idealais ir tikslais.

Vėl išsikovota valstybė turėjo tapti saugiais ir tvirtais lietuvių tautos ir visų šiai valstybei ištikimų šalies piliečių namais. Tačiau šis tikslas nebuvo įgyvendintas.

„Lietuvos valstybė, kaip tautos namų ir bendrojo gėrio laiduotojos vizija, liko svajonė. Atėjo laikas ją prikelti ir pagaliau paversti tikrove. Tai įmanoma padaryti tik vėl, kaip Sąjūdžio laikais, sutelkus kolektyvinę tautos politinę valią. Artimiausias jos telkimo žingsnis galėtų ir privalėtų būti nacionalinė piliečių politinės valios manifestacija „Už Kovo 11-osios Respublikos idealus“. Būtina prisiminti atkurtos Lietuvos valstybės idealą ir jį atspindėjusius Sąjūdžio programinius siekus“, - teigia eitynių organizatoriai.

Pasak „Vilniaus forumo“, atėjo laikas vienytis ir kelti esminius politinius reikalavimus už Kovo 11-osios Lietuvos valstybę.

„Tikėdami, kad tai įmanoma, kviečiame surengti tikrai nacionalinę manifestaciją, kuri visiems mums primintų ir įpareigotų veikti drauge dėl vienintelio tikslo - išsaugoti Lietuvą“, - rašoma „Vilniaus forumo“ kvietime į Kovo 11-osios eitynes.

Kaip priminė S. Gorodeckis, tradicinėmis tapusių patriotinių Kovo 11-osios eitynių ištakos - spontaniškos jaunimo, nepatenkinto Kovo 11-osios oficioziniais renginiais, akcijos 2000 metais.

Tuomet Lietuvos Respublikos teisėsaugos tarnybų suskaičiuoti 46 asmenys su patriotinėmis dainomis pražygiavo Vilniaus senamiesčio gatvėmis. 2001 m. šie ir kiti jaunuoliai išėjo į Gedimino prospektą. Nuo to laiko kovo 11 dieną patriotinės eitynės organizuojamos kasmet.

Lukiškių aikštėje kreipdamasis į mitingo dalyvius, S. Gorodeckis sveikino lietuvius ir lietuves. „Svarbu, kad nepabūgot, išėjot, davėt vienas kitam ranką. Kol taip bus, bus Lietuva“, - sakė jis.

Kaip priminė S. Gorodeckis, pirmasis mūsų Konstitucijos straipsnis teigia, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė valstybė, Lietuvos laisvę kuria tauta, suverenitetas priklauso tautai, niekas negali varžyti ar riboti tautos suvereniteto.

„Tačiau pradedame gyventi dvigubų trigubų veidų pasaulyje“, - sakė S. Gorodeckis, kviesdamas perskaityti Lietuvos Konstitucijos preambulę.

Signataras Audrius Rudys neabejojo tik dviem jos žodžiais - Lietuva ir valstybė. „Jei Konstitucija teigia, kad suverenitetas priklauso tautai, kodėl mums neleidžiama, kad įvyktų referendumai, kurie kyla iš tautos?“ - klausė signataras.

A. Rudžio žodžiais, matome, kad tauta skyla į tuos, kurie sprendžia, ir tuos, kurie turi teisę išvažiuoti.

„Pažiūrėkime, kiek partijų buvo daugumoje nuo 1992 metų, visi elgiasi priešingai rinkimų pažadams“, - sakė signataras, abejojantis, kad Lietuva, neturėdama ekonominių ir politinių svertų, yra iš tiesų nepriklausoma. Signataras - už tai, kad Lietuva būtų tokia, kaip parašyta Konstitucijoje, ir turinys būtų toks, koks yra.

Aplinkosaugininkas daktaras Romas Pakalnis vardijo svajotojus, pasirašiusius Vasario 16-osios aktą ir pareiškusius, kad Lietuva yra, buvo ir bus. „Šitą pasakymą reikia pakartoti visoms valdžioms, sąjungoms, o svarbiausia - sau patiems. Tie svajotojai buvo valstiečių vaikai, bet ne mažaraščiai, o mokėję kelias kalbas, išsilavinę, ne taip, kaip dabartinė ministrė, kuri nežino, kas yra bananų balius. Būtų buvusi, būtų žinojusi“, - sakė daktaras R. Pakalnis.

Pasak kalbėtojo, galų gale Lietuvoje į valdžią atėjo tie, kurie Lietuvai nebuvo nieko gero padarę. „Kažkada kinų mąstytojas Konfucijus yra pasakęs, kad niršta, kai žviegiantys liūtai knisa valstybę ir visuomenę. Turiu pasakyti, ir aš nirštu, kai mūsų neapdairumo dėka į valdžią pakliuvę veikėjai unisonu tvirtina: mūsų mokyklos blogos, mokytojai niekam tikę, universitetai žemiau kritikos, mūsų urėdai - vagys, saugomos teritorijos - visuomenės vystymosi stabdis, mes - didžiausi girtuokliai, mūsų valstybės tarnyba sužlugusi“, - vardijo R. Pakalnis.

Pasak daktaro, šitų veikėjų pavardes žinome. „Jeigu jie sako tiesą, o sakyti tiesą jie prisiekė padėję ranką ant Konstitucijos, tada Lietuvos žmonėms reikia skubiai krautis lagaminus ir pirkti „šipkartes“ į Vakarų pasaulį. Daug taip ir daro, bet aš nesiruošiu“, - sakė R. Pakalnis, akcentuodamas būtinybę susigrąžinti nacionalinį orumą.