Šis klausimas į tarybos darbotvarkę grįžta nesurenkant jam reikalingų lėšų ir Šiaulių politikams jau kurį laiką nesutariant, kokia galėtų būti centrinėje miesto aikštėje suplanuoto paminklo vizualinė išraiška.

„Tie žmonės, kurie turėjo parengti paminklą, jie neturėjo variantų kaip tiktai į aukštį daug daug. Na, tai va, tas į aukštį daug daug išėjo obeliskas, kurio žmonės nepriėmė todėl, kad mes mieste jau turime obeliską – kitoj vietoj, Sukilėlių kalnelyje“, – BNS sakė Šiaulių meras Artūras Visockas.

Idėja gimė prieš 19 metų

Pirmą kartą sprendimas Prisikėlimo aikštėje statyti paminklą „Tautos laisvei“ miesto taryboje priimtas 2006 metų birželio pabaigoje.

Pirmasis šio paminklo idėjos sukūrimo konkursas vykdytas 2019 metais – tuo metu idėjų paminklui pateikta nebuvo. Vėliau organizuoto antrojo konkurso metu paminklo idėja išrinkta, tačiau nebuvo laiku parengtas jos techninis projektas. Po trečio konkurso parengtas naujos idėjos įgyvendinimo techninis projektas, bet savivaldybei nepavyko rasti paminklo rangos darbus vykdysiančios įmonės.

Rangos darbų pirkimo konkursai, anot savivaldybės Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjo Valdo Markevičiaus, vykdyti penkis kartus, tačiau nesėkmingai.

To priežastis paaiškėjo, kai savivaldybė atliko rinkos konsultaciją. Ši atskleidė, kad paminklui pastatyti reikalinga suma yra 380 tūkst. eurų, tuo metu savivaldybės biudžete paminklui buvo numatyti 190 tūkst. eurų.

Paaiškėjus, kokia suma reikalinga paminklo įgyvendinimui, praėjusių metų spalio mėnesį Šiaulių savivaldybė kreipėsi į visuomenę, ragindama prisidėti prie paminklo pastatymo, tam skiriant paramą.

Praėjus pusmečiui iš pavienių asmenų bei verslo įmonių surinkta kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų. Atsižvelgdama į tai, savivaldybė iškėlė iniciatyvą paminklo „Tautos laisvei“ nestatyti.

Įžvelgia abejingumą paminklo klausimu

Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Šiaulių miesto skyriaus pirmininko Martyno Šiurkaus, per tarybos posėdį konservatoriai ketina balsuoti prieš sprendimą panaikinti įsipareigojimą Prisikėlimo aikštėje pastatyti paminklą „Tautos laisvei“.

Jo teigimu, pats paminklo idėjos konkursas paskelbtas taip, kad „nebūtų įvykęs ir kad to paminklo nebūtų“.

„Buvo viskas daroma taip kreivai. Organizuodamas konkursą tu gali gi nustatyti ir maksimalias (finansines – BNS) ribas, ir taip toliau, na ir tada žiūrėti, kokie čia pas tave projektuotojai ateina“, – BNS sakė M. Šiurkus.

Šiaulių mero A. Visocko pastangas surinkti lėšas paminklui M. Šiurkus vadina varnelės užsidėjimu.

„Kai, tarkim, (meras – BNS) renka lėšas kokioms nors Šiaulių dienoms, fejerverkams ar dar kam nors, tai pat asmeniškai važiuoja pas verslininkus, kalbasi su jais ir taip toliau“, – teigė konservatorius.

Anot M. Šiurkaus, jis taip pat nepalaiko idėjos, kad paminklas, kuris, architektų nuomone, turėtų būti obelisko formos, galėtų turėti kitą išraišką.

„Prisikėlimo aikštė pavadinta ne šiaip sau – (...) aikštė yra susijusi su Prisikėlimo apygarda. Daug yra labai svarbių faktų Lietuvai būtent, kodėl Prisikėlimo aikštė ir kodėl paminklas „Tautos laisvei“, o ne kažkas tai kita. Čia yra idėjiniai dalykai, pamatiniai dalykai ir jie iš tikrųjų labai skaudūs bus tiems žmonėms, kurių jau tikrai nedaug likę“ – teigė konservatorių atstovas.

Anot jo, šiuo metu savivaldybės biudžetas yra perteklinis, todėl paminklo atsisakymas nėra finansų klausimas.

M. Šiurkaus teigimu, savivaldybė paminklo konkursui organizuoti jau išleido apie 70 tūkst. eurų.

Jis taip pat pridūrė, kad A. Visocko apklausa socialiniame tinkle „Facebook“, klausianti, ar šiauliečiai pritaria paminklo statybai, skambėjo šališkai.

Netenkina kaina ir vizualinė išraiška

Šiaulių meras A. Visockas BNS teigė, kad apklausoje dėl paminklo reikalingumo sąmoningai paminėta, jog obeliskas brangiai kainuos, siekiant į diskusijas įtraukti kuo daugiau gyventojų.

„Tai daug žmonių paskaitė, tarp jų – ir konservatoriai, ačiū jiems. Tai vadinasi, jie tikrai turėjo galimybę ir puikiai žinojo, kad paaukojus kažkiek pinigų, tą klausimą būtų galima išspręsti. Problema, su kuria susidūrėme galutinėj stadijoj, buvo ne koks nors statybos leidimas – viskas buvo išduota, – bet pinigai. Ir žmonių pyktis, kad dėl tokio obelisko dar reikia išleisti tiek daug pinigų“, – vieną iš sprendimo nestatyti paminklo „Tautos laisvei“ priežasčių aiškino meras.

„Ir jeigu tu per jėgą padarytum tokį dalyką, tai žmonės tiesiog pyktų ant „Tautos laisvės“, – pridūrė jis.

Pasak A. Visocko, dar viena priežastis, dėl ko norima atsisakyti paminklo, – jo vizualinė išraiška, primenanti kitą objektą mieste.

„Ir žmonės tada klausia paprastų klausimų: o ką mes prie jo darysim, jeigu mes visas šventes, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją švenčiam ne čia? Ką mes iš viso prie jo darysim? Ir žmonės tiesiog nesupranta to paminklo, dėl to jo ir neparėmė ir pinigais neparėmė“, – teigė meras.

Anot jo, Prisikėlimo aikštėje reikėtų ieškoti „kitos galimybės, kuri jau nebebūtų būtinai susieta su ta vertikale“.

„Reikia nueiti nuo tos temos visiškai. Kad atsipalaiduotų rankos, kad atsipalaiduotų mintys ir būtų surastas kitoks sprendinys“, – sakė A. Visockas.

Siūlo ieškoti įdomesnių meninių formų

Su mero pozicija sutinka ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza. Jis BNS sakė, kad žmonės nori, jog tas paminklas „būtų žmogiško mastelio, suprantamas, jautrus, šiltas, su kokia nors labai apčiuopiama ir konkrečia informacija“.

„Buvo čia keletas tų įvairių konkursų skelbta ir buvo prisirišta prie pakankamai aukšto, kuris yra, berods, virš 20-ies metrų (paminklo – BNS). Tai tada ir kyla klausimas, ar jis tikrai atliepia šiauliečių visuomenės norus ir poreikius“, – sakė „Aušros“ vadovas.

„Aš ne prieš patį obeliską. Aš manau, kad tai yra žmonėms nelabai suprantama ir nelabai priimtina, užtat žmonės taip ir pasižiūrėjo rezervuotai į šitą idėją“, – pridūrė jis.

Kita vertus, A. Balza teigė, kad reikėtų keisti paminklo išraišką – ieškoti įdomesnių meninių formų, tačiau jo neatsisakyti.