TEISĖJAI PRAŠO NUO COVID-19 SKIEPYTI NORS DIRBANČIUOSIUS APYLINKIŲ TEISMUOSE

Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė prašo, kad prioriteto tvarka nuo koronaviruso būtų vakcinuoti nors apylinkių teismuose dirbantys teisėjai.

„Mes nebuvome priskirti prie tų, kurie vykdo kokias nors svarbias funkcijas, dabar mes beldžiamės į visas instancijas, kad vakcinuotų tuos žmones apylinkių teismuose, kurie turi nagrinėti bylas žodinio proceso tvarka. Jie atsakingi už tai, kad neužkrėstų žmogaus, kuris atėjo į teismą, kad neužsikrėstų darbuotojai“, – per teisėjų veiklos pristatymą pirmadienį sakė S. Rudėnaitė.

Ji teigė kol kas nesulaukusi pažado, kad teisėjai būtų įtraukti prie visuomenei svarbias funkcijas vykdančių asmenų.

Jie atsakingi už tai, kad neužkrėstų žmogaus, kuris atėjo į teismą, kad neužsikrėstų darbuotojai.

„Rezultatas toks, kad – nieko (...) rezultatas toks, kad nesame traktuojami kaip šituo aspektu (atliekantys) kažkokią svarbią funkciją valstybėje“, – kalbėjo laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovė.

Šiuo metu Lietuvoje skiepijami vyresnio amžiaus gyventojai, o toliau į prioritetinę grupę įtraukti visi asmenys, dirbantys arba teikiantys paslaugas švietimo įstaigose, treneriai ir abiturientai, vykstantieji vykti į diplomatines Lietuvos atstovybes ir t. t.

Paskutinė prioritetinė grupė, prieš pereinant prie likusios visuomenės vakcinacijos, yra asmenys, vykdantys gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas ir kontaktuojantys su kitais asmenimis. Į šią kategoriją patenka vidaus tarnybos pareigūnai: policininkai, ugniagesiai, pasieniečiai, viešojo saugumo ir bausmių sistemos pareigūnai, muitininkai, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai. Taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojai, užtikrinantys karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę, kariai ir šauktiniai bei juos aptarnaujantis personalas.

Finansavimas turėtų būti siejamas su ekonominiais rodikliais

S. Rudėnaitė siūlo keisti teismų finansavimo sistemą, siejant ją su ekonominiais rodikliais – bendruoju vidaus produktu ar kitais, kad teisėjai kasmet nepriklausytų nuo valdžios sprendimų.

„Jei tu pasakai „teismas, teisėjai, pinigai, darbo užmokestis“, visi žegnojasi. Mes siūlysime, kad modelis būtų pertvarkytas ir finansavimas grįstas objektyviais kriterijais, siejant su ekonominiais rodikliais, bendruoju vidaus produktu, gal kitu dydžiu, bet kad būtų objektyvu, kas nepriklauso nuo šiandienos ministro ar premjero“, – pirmadienį per diskusiją teismų veiklai pristatyti sakė S. Rudėnaitė.

Mes norėtumėme, kad finansavimas būtų grįstas objektyviais kriterijais. Jis gali būti procentais nuo kažko, susietas su ekonominiais rodikliais.

Laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) vadovė teigė, kad teismų finansavimo klausimą po Velykų planuojama aptarti su premjere Ingrida Šimonyte.

„Po Velykų turime Teisėjų tarybos susitikimą su premjere, žadame pasakyti tik esmines (problemas), viena iš jų, kad valdžios keičiasi ir visos kaip ir nori padaryti teismą „prie dvaro“, negražiai pasakiau, bet yra jausmas toks. Mes norėtumėme, kad finansavimas būtų grįstas objektyviais kriterijais. Jis gali būti procentais nuo kažko, susietas su ekonominiais rodikliais“, – kalbėjo teisėjų atstovė.

Kalbėdama apie teisėjų atlyginimus S. Rudėnaitė tvirtino, kad jie „nekelti nuo 2008 metų, ir jei tu pasakai, kad teisėjai uždirba mažai, tu nepasakai nieko“.

„Dabar išėjo viena mūsų teisėjo patarėja nesakysiu į kurią iš aukštų institucijų dirbti, ten uždirba daugiau negu mūsų Aukščiausiojo Teismo teisėjas, mokslų daktaras, kurį mes prisiviliojome. Sakykite, kiek laiko tokio idealizmo mes galime tikėtis“, – teigė laikinoji LAT vadovė.

Šiuo metu finansavimas teismams kasmet nustatomas tvirtinant biudžetą. Šiemet teismams (be Konstitucinio Teismo ir Nacionalinės teismų administracijos) skirta 80,5 mln. eurų, iš jų 74 mln. darbo užmokesčiui.