Psichologai vis dažniau pataria tėvams kuo ilgiau saugoti vaikus nuo socialinių tinklų, kai kuriose šalyse net iki šešiolikos metų draudžiama juos turėti. Lietuvos skaitmeninėje erdvėje kuo toliau, tuo daugiau pasitaiko pavojingų dalykų. Nuo chuliganiško vairavimo gatvėmis iki automobilio deginimo mieste ar net žmogžudystės – to irgi mūsų šalyje buvo pasitaikę.

Kokį poveikį tai daro visuomenei ir patiems vaikams. Ką žiūri internete vaikai ir juokiasi? Šia tema „Žinių radijo“ laidoje diskutavo TV3 žinių žurnalistė Yoanna Koleva, vaikų ir paauglių psichologė Jurgita-Smiltė Jasiulionė, Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis bei kibernetinio saugumo specialistas Lukas Apynis.

Turinys šokiruoja

Žurnalistė Y. Koleva šia tema domisi jau kurį laiką. Anot jos, sudėtinga išskirti vieną įvykį, nes visas transliuojamas turinys kelia labai daug klausimų.

„Labiausiai nustebino, kaip jie kabinėjasi gatvėje prie žmonių, užsieniečių ar net nepilnamečių. Jokių ribų jiems nėra, leidžia sau viską. Buvo epizodas, kai ėjo gauja, akivaizdžiai nepilnamečių, jie net veidų neslėpė. Prasidėjo nešvankūs pajuokavimai ir apie pedofiliją. Ėjo mamos su vežimėliais, su vaikais, o jie tyčiojosi, išjuokė. Ėjo užsieniečiai, kurie nesupranta lietuvių kalbos, tai jie leido sau juos visiškai už nieką išvadinti baisiausiais epitetais. Dažnu atveju jie būna neblaivūs, nežinau kuo apsvaigę, bet labai agresyvūs. Mėto taures bare, jokios pagarbos aplinkai“, – pasakojo Y. Koleva.

Pasak žurnalistės, tai labai agresyvūs žmonės, galbūt, kažkuo nuskriausti gyvenime. Jos teigimu, kai turi tiek pykčio ir agresijos, tai tikriausiai pats viduje jautiesi labai blogai, nesi savęs realizavęs, esi piktas dėl visko.

„Aš kalbinau vieną vaikiną, kuris nukentėjo nuo tos gaujos. Tas vaikinas yra jaunas, turi subūręs grupę ir nuomojosi studiją Spaudos rūmuose, kad parepetuotų ir nufilmuotų muzikos videoklipą. Jiems repetuojant, buvo sulaukta netikėtų svečių, prasidėjo gąsdinimai ir grasinimai. Buvo sudaužytas butelis į galvą, vėliau paaiškėjo, kad tai – scenografinis triukas, butelis buvo padarytas iš cukraus. Jie taip gąsdina, provokuoja.

Aišku, jaunimas labai išsigando. Vėliau ta gauja kažkaip paspruko, suprato, kad buvo per daug. Vaikinų grupė išsikvietė policiją. Pareigūnai teigė, kad ši gauja jiems yra žinoma, tačiau nieko padaryti negali, nes jie savo teises žino. Dažniausiai jie neliečia pirmi žmogaus, bet, pavyzdžiui, būna apstoja dešimt žmonių – taip jie provokuoja. Kai žmogus kažkokį veiksmą padaro, tai būna tarsi gynyba, tokios manipuliacijos vyksta. Yra nufilmuota daug žiaurumų: kaip jie daužo gėrimų aparatus, niokoja valstybės turtą“, – apie kraupius įvykius kalbėjo žurnalistė.

Dažnu atveju jie būna neblaivūs, nežinau kuo apsvaigę, bet labai agresyvūs. Mėto taures bare, jokios pagarbos aplinkai

Duok duonos ir žaidimų

Natūraliai kyla klausimas: kodėl žmonės žiūri šį turinį? Tokios tiesioginės transliacijos sulaukia tūkstantinių peržiūrų. Y. Koleva pastebi, kad tai – kompleksinė problema.

„Yra viena sena tiesa: duok duonos ir žaidimų. Dar romėnai kažkada samprotavo, kad mums patinka stebėti tai, ko mes patys negalime padaryti, tarsi kažkoks išsilaisvinimas, bet iš šono, nes tu pats nedrįsti toks būti. Dar vienas aspektas – pinigai. Žmonės susimoka, todėl nori, kad „stream’eriai“ kažką darytų. Tu moki pinigus, jie daro, tu tarsi viršesnis, pajunti galią ir dar gauni galimybę stebėti visą šį šou“, – apie baisią realybę pasakojo žurnalistė.

Šios vadinamos šiukšlyno transliacijos nėra naujas dalykas ir prasidėjo ne Lietuvoje. Vienas iš baisiausių įvykių, kuris nutiko tokios transliacijos metu prieš kelerius metus, buvo Rusijoje.

„Tiesioginės transliacijos metu gėrė, svaiginosi, pradėjo aiškintis santykius, o už lango žiema. Merginą, kuri blogai pasijautė, tas vadinamas „stream’eris“, išmetė į balkoną, ji mirtinai sušalo ir numirė. Vėliau jis kūną parnešė atgal į butą, bet transliacijos nesustabdė ir toliau visa tai rodė“, – šiurpų įvykį prisiminė Y. Koleva.

Tamsioji interneto pusė

Pasak vaikų ir paauglių psichologės J. S. Jasiulionės, labai svarbu priminti vaikams ir paaugliams, kad socialinė erdvė ir ekranai turi ir tamsiąją pusę. O šios transliacijos yra tik viena iš blogybių.

„Tėvai turi suprasti, kad vaikams ir paaugliams yra labai daug žalingo turinio internetinėje erdvėje. Visi žmonės turi agresyvius impulsus, įvairius šešėlius. Vieni labai gerai užsiima savireguliacija, mums yra svarbu moralė, suprantame, kad negalima žaloti kitų, suprantame, kaip yra svarbu laikytis vertybinių nuostatų. O kitiems žmonėms dėmesys, paprastas būdas užsidirbti pinigus padeda jaustis galingu“, – samprotavo psichologė.

Anot specialistės, nors tai būna jau suaugę žmonės, bet elgiasi labai paaugliškai, o priežasčių tokiam elgesiui – daug.

„Galbūt tai kažkoks vidinis poreikis, kurį lengva patenkinti tokiu būdu. Kitas dalykas – greitas dėmesys, patiktukai, tai irgi sukelia priklausomybę, nes šiuo būdu labai lengva patenkinti tokius poreikius. Tuo pačiu, tai ir gaujos efektas. Būnant grupėje agresyvius impulsus yra lengviau paleisti, tarsi vienas kitą pakurstai. Jeigu dar yra svaiginamasi, tai dažnai nebegalioja jokios moralinės vertybės“, – teigė J. S. Jasiulionė.

Ką daryti?

„Baltimax“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET specialistas L. Apynis tėvams pataria labiau ne kontroliuoti savo vaikus, o su jais kalbėtis ir daug aiškinti. Anot jo, nors ir sekimo priemonių šiais laikais yra, bet veiksmingiausias būdas – paprasčiausia komunikacija.

„Galima riboti tam tikrus puslapius, portalus. Geriausia, aišku, būtų kalbėtis su vaikais ir jiems aiškinti, nes tas šnipinėjimas ne visada padeda. Vaikai suranda būdų, kaip apeiti valandų ir puslapių ribojimą. Nuėjus į socialinį tinklą „Youtube“ galima rasti pamokančių video, kaip tai padaryti. Žymiai paprasčiau būtų, jei tėvai daugiau skirtų dėmesio ir vaikams paaiškintų internetinės erdvės blogybes“, – patarimais dalinosi L. Apynis.

Būnant grupėje agresyvius impulsus yra lengviau paleisti, tarsi vienas kitą pakurstai. Jeigu dar yra svaiginamasi, tai dažnai nebegalioja jokios moralinės vertybės. 

Prancūzijoje, JAV ir Australijoje jau yra kalbama apie tai, kad vaikams geriau neturėti socialinių tinklų profilių iki šešiolikos metų. Pasak Seimo nario, Žmogaus teisių komiteto pirmininko L. Šedvydžio, Lietuvoje kol kas tokių diskusijų nekyla.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija gaus pavyzdines tvarkas, kaip pačios mokyklos galės tvarkytis su išmaniaisiais prietaisais. Anksčiau buvo kilusi diskusija, kad iki tam tikro amžiaus išvis reikėtų uždrausti telefonus mokyklose, bet reikia suprasti, kad kartais išmanieji telefonai naudojami ir sveikatos tikslais. Pavyzdžiui, diabetui kontroliuoti. Mano asmenine nuomone, iki penkiolikos ar šešiolikos metų telefonai turėtų būti padėti spintelėse, tai tikrai labai padėtų mokymosi procesui ir sumažintų patyčias. Viską šioje situacijoje reikia daryti protingai ir šiek tiek žiūrėti į veiksmų pasekmes“, – aiškino L. Šedvydis. 

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: