Uoste aplinkosauga šlubuoja

Vienu metu įvairios aplink Baltijos jūrą esančios šalys tikrino, kaip laikomasi aplinkos apsaugos konvencijos nuostatų prieš teršimą iš laivų ir uostuose. Valstybės kontrolės auditoriai nustatė, kad Lietuvos institucijos dar neįvykdė numatytų Baltijos jūros aplinkos apsaugos priemonių.

Prie Klaipėdos uosto krantinių jau daugelį metų kaupiamas dažais ir sunkiaisiais metalais užterštas gruntas, kurį gabenti į jūros sąvartyną draudžiama. Šio grunto sandėliavimo aikštelė iki šiol neįrengta. Vieta aikštelei numatyta nebaigtoje statyti mažųjų laivų prieplaukoje pietinėje miesto dalyje prie Kuršių marių. Šiuo metu derinamas susitarimo projektas, pagal kurį savivaldybė perduos Uosto direkcijai šią prieplauką. Ši įsipareigos pastatyti naują prieplauką.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vertinimu, uoste, daugiausia po dokais, yra susikaupę apie 500 tūkst. kubinių metrų užteršto grunto.

Valstybės kontrolieriai konstatavo, kad uoste stovinčiuose laivuose susidariusios atliekos priimamos, tačiau nerūšiuojamos. Atliekos tvarkomos pagal susitarimus su krovos kompanijomis, nors tokia paslauga turi būti teikiama nemokamai. Išlieka rizika, kad laivų ekipažai gali nelegaliai atsikratyti chemiškai užterštų vandenų.

Reikalavimo inspektuoti daugiau kaip 25 proc. į Būtingės terminalą atplaukiančių tanklaivių nesilaiko Lietuvos saugios laivybos administracija. Iki šiol teisintasi, kad nėra greitaeigio katerio. Jis baigiamas statyti Estijoje.

Įvairios Lietuvos institucijos turi skirtingus duomenis apie taršos atvejų uoste skaičių ir negali paaiškinti neatitikimų priežasčių. Valstybės kontrolės išplatintame pranešime teigiama, kad Klaipėdos regioninis aplinkos apsaugos departamentas patvirtino potencialių taršos nafta objektų sąrašą, į kurį neįtraukė „Klaipėdos naftos“, Krovinių terminalo, Smiltynės perkėlos, Klaipėdos terminalo ir žvejybinių laivų prieplaukos, nors būtent prie jų krantinių įvyksta daugiausiai taršos incidentų.