Šiandien Gausas yra sveikas ir laukia naujo globėjo. Birželį šeimininkų stipriai sumuštas šuo buvo tiesiog užkastas gyvas.

Gausas buvo stipriai sumuštas, prireikė operacijos. Gyvūnų globos organizacijos vadovė tokį žiaurumą regėjo seniai. Prisiminė tik prieš 16 metų nuo tilto numesto šuns Pipiro istoriją. Tada augintinis neišgyveno, tačiau paskatino pokyčius.

„Pipiro auka atnešė skirtingas patirtis, davė mums galimybę žengti link gyvūnų gerovės, kokią mes įsivaizduojame. Šiuo metu mes taip pat esame tame lūžyje“, – teigė gyvūnų globos organizacijos „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė.

Gyvūnų mylėtojai ragina skriaudėjus bausti dar labiau. Peticiją su beveik 70 tūkst. žmonių parašų išsiuntė atsakingoms institucijoms, kurių prašo kuo skubiau reaguoti.  

LNK stop kadras.

„Didinti bausmes laisvės atėmimo nuo 2 metų ir pinigines baudas nuo 6 tūkst. eurų, nes kai nešėme 2020 m. peticiją į Seimą dėl bausmių didinimo, kaip matome nelabai padėjo“, – kalbėjo peticijos „Griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais“ atstovė Salvija Buzelienė.

Dabar skriaudėjui gresia bauda nuo 900 iki 3,2 tūkst. eurų arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tačiau į kalėjimą augintinį nuskriaudę šeimininkai patenka itin retai, o ir baudos mokėti nesiruošia. 

„Jeigu yra skiriama bauda ir jeigu asmuo neturi turto, negauna jokių pajamų, tai įsivaizduokime, kad tas nubaudimas tampa kaip kažkokia fikcija, kadangi priverstinis išieškojimas į valstybės biudžetą tampa apsunkinamas ir asmuo lieka faktiškai nenubaustas“, – aiškino advokatė Dovilė Užkurėnė.

Dabartinius Gauso globėjus konsultuojanti advokatė beveik įsitikinusi, jog sausi iš balos išlips ir sumušto šuns šeimininkai.  

„Greičiausiai tai kryptų į baudą iš viešųjų darbų bausmės paskyrimą“, – pranešė D. Užkurėnė.

Vis dėlto „Nuaro“ vadovė sako, kad baudų didinimas nepadės, kol institucijos neatliks savo darbo. Esą tarnybos ne visada reaguoja į gautus pranešimus, o neretai juos traktuoja kaip antraeilius. Nežinia, ar smurtaujantys šeimininkai nuolat tikrinami.  

„Galime padidinti iki nežinomybės, galime pusę Lietuvos pasodinti už grotų, bet taip neišspręsime. Manau, šiuo metu turime išspręsti institucines problemas“, – akcentavo J. Gustaitienė.

LNK stop kadras.

Peticija pasiekė ir Seimo narius. Aplinkos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas sako, kad visų problemų esmė – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba arba tiksliau jų nedarbas.

„Geriausias pavyzdys yra savaitgalį, kai žmonės skambino dėl arklio, kurį rado leisgyvį gulintį pievoje, bandė prisiskambinti VMVT tarnybai, tačiau to padaryti nepavyko, nes tiesiog atsakiklis sakė, kad VMVT šiuo metu nedirba, naktim nedirba, savaitgaliais nedirba“, – pasakojo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas.

Veterinarijos tarnybos duomenimis, iš kelių šimtų pranešimų apie žiaurų elgesį su gyvūnais, bent pusė jų pasitvirtina. Tarnyba teigia, kad į bet kokį pranešimą yra reaguojama.

„Po to, kai asmuo žiauriai pasielgia su gyvūnu, jam yra draudžiama laikyti gyvūnus 2–4 ar pagal baudžiamąją teisę 10 metų“, – pabrėžė VMVT Poveikio priemonių taikymo skyriaus vedėja Živilė Račkovskienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau panašu, realybė kitokia, nes tas pats nubaustas žmogus gali, kad ir kitą dieną ateiti į prieglaudą ir pasiimti naują gyvūną.  

„Registruojame, matome jo asmens kodą, duomenis, tačiau nežinome, kad jam apribota teisė, tai šioje vietoje prie asmens kodo užtektų raudono ženkliuko, vėliavėlės“, – sakė gyvūnų globos organizacijos „Nuaras“ vadovė.

„Pritariame, kad turėtų būti patobulintas gyvūnų augintinių registras, kad matytume ir mes, ir tie patys globėjai“, – pripažino Ž. Račkovskienė.

Pernai policija fiksavo 24 atvejus, kai augintinis buvo sumuštas, dalis jų neišgyveno. Šiemet tokių atvejų jau septyni. Kol kas Seimo nariai baudų didinti neplanuoja, ant kilimėlio žada kviesti Veterinarijos tarnybą.

„Gali būti bauda ir milijonas, bet jei nėra inspektoriaus, kuris pagauna tą nusižengusįjį, tai niekas tų baudų nemokės ir nebijos tų baudų“, – kalbėjo L. Jonauskas.

Už žiaurų elgesį teistas asmuo laikyti gyvūno negali nuo 2 iki 10 metų. Peticijos autoriai siūlo tokią teisę atimti visam laikui.