L. Balandžio / BNS nuotr.

V. RUPŠYS: ŠIUO METU TIESIOGINĖS GRĖSMĖS IŠ RUSIJOS LIETUVAI NĖRA

2022-02-17 09:36
ELTOS inf.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad šiuo metu Lietuvai tiesioginės grėsmės iš Rusijos nekyla, nes, pasak jo, praktiškai visos Rusijos karinės pajėgos yra sutelktos prie Ukrainos. Vis dėlto kariuomenės vadas atkreipia dėmesį, kad susiklosčiusi situacija Ukrainoje paveiks ir Lietuvos saugumo situaciją.

„Žiūrint į Rusijos pajėgų dislokavimą, tikrai yra sutelktos pajėgos grasinti ir turbūt įvykdyti invaziją į Ukrainą. (...) Tikrai matosi puolimo jų kryptys, kur gali būti, ir dislokuoti Rusijos ir pačios Baltarusijos vienetai irgi praktiškai visi nukreipti į Ukrainą“, – „Žinių radijui“ teigė V. Rupšys.

„Tai tikrai tiesiogiai mes šią minutę neturime tos grėsmės, kad galime būti atakuoti, bet baigsis Ukraina, turbūt prasidės grasinimai ir kitiems“, – pažymėjo jis.

V. Rupšys akcentuoja, kad apie įtemptą situaciją regione visuomenę reikia informuoti. Visgi, pasak jo, norėtųsi mažiau nepasvertų pareiškimų.

„Norėtųsi mažiau tokių nepasvertų pareiškimų, kad vieni eis ir gins, treti, kad reikia karius ten (į Ukrainą – ELTA) siųsti. Tikrai tokie pareiškimai kai kurių asmenų yra nepasverti. Bet šiaip tai reikia remtis faktais ir žiūrėti ramiai“, – sakė jis.

Tai tikrai tiesiogiai mes šią minutę neturime tos grėsmės, kad galime būti atakuoti, bet baigsis Ukraina, turbūt prasidės grasinimai ir kitiems.

Tačiau kariuomenės vadas atkreipia dėmesį, kad Ukraina geografiškai nėra toli nuo Lietuvos, todėl, pasak jo, šis konfliktas, tikėtina, turės įtakos ir Lietuvos saugumo situacijai.

„Aš dar kartą sakau, kad tai, kas vyksta, ir ta įtampa Europoje, kuri yra susiklosčiusi, tikrai yra susijusi su situacija Ukrainoje ir aplink Ukrainą. Tai nėra tiesioginės karinės grėsmės mums, bet Ukraina nėra tiek toli nuo mūsų nutolusi, kad neatsilieptų mums. Ir greičiausiai tie atgarsiai bus visokiais įmanomais aspektais, kurie atbanguos į Europą. Tikėkimės, kad karas plačiau nepasklis arba nebus didesnio karo negu Ukrainoje“, – pabrėžė V. Rupšys.

Įtampa bus palaikoma karinėmis priemonėmis

V. Rupšys sako, kad Rusija tiek pajėgų, kiek šiuo metu sutelkta prie Ukrainos sienos, gali neišlaikyti, tačiau dalis jų liks valstybių pasienyje, siekiant palaikyti įtampą ir nežinomybę dėl tolesnių Maskvos veiksmų.

„Vienas iš variantų gali būti toks, kad įtampa bus palaikoma karinėmis priemonėmis: visą laiką (taikyti – ELTA) karinį spaudimą, laikyti nežinomybėje – o kas bus, kurioje vietoje bus. Rusija yra meistrai tą daryti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė V. Rupšys.

Kariuomenės vadas pažymėjo, kad dabar prie Ukrainos sienų sutelktos praktiškai visos šalies karinės sausumos pajėgos, kovinių grupių skaičius vis dar auga, o kariai nėra išvedami. Vis dėlto V. Rupšys nemano, kad tokio dydžio kariuomenė pasiliks Ukrainos pasienyje – užteks dalies dabartinių pajėgumų nuolatinei įtampai palaikyti.

„Turbūt tiek neišlaikys, ten 100–120 kovinių grupių, batalionų, bet to ir nereikia. Reikia palikti kažkokią dalį, trečdalį, ir visą laiką juos keisti, rotuoti, ir visą laiką ta įtampa bus palaikoma. Tuo labiau kad bus kažkoks pagrindas arba bazė sukurta, kur galės bet kada priimti sprendimą ir permest vėl iš naujo visas pajėgas“, – sakė V. Rupšys.

„Rusija turi įrankį, moka juo pasinaudoti ir galima iš jos laukti bet ko“, – teigė jis.

Rusija turi įrankį, moka juo pasinaudoti ir galima iš jos laukti bet ko.

Be kita ko, V. Rupšys dar pažymėjo, kad Rusijai masiškai mobilizavus kariuomenę prie Ukrainos, paaiškėjo tikrieji Maskvos kariniai pajėgumai. Pasak jo, jei anksčiau apie tikrąją skirtingų Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinę galią buvo galima tik spėti, dabar aiškiai matoma, „ką jie turi ir kiek jie yra galintys operaciškai veikti“.

„Kad ir kaip ten baigtųsi dabar, Rusija parodė, kokia ji yra, kokius turi pajėgumus. Visame šitame yra didelis nerimas, negatyvas, bet, iš kitos pusės, mes pamatėme, kas yra Rusija. Pamatėme išties kokius pajėgumus turi karinius“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.

Nėra pagrindo manyti, kad situacija deeskaluojasi

Nepasitvirtinus viešojoje erdvėje pasklidusiems nuogąstavimams, kad vasario 16-oji bus diena, kai Rusija pradės karinę invaziją į Ukrainą, Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys teigia, kad trykšti optimizmu nevertėtų. Anot jo, vasario 16-oji buvo diena, kai Rusija visiškai pasirengė kariniams veiksmams, todėl nuo šios dienos bet kurią minutę Kremlius gali priimti sprendimą pradėti invaziją.

„Vasario 16 d. yra ta data, kada Rusijos pajėgos ir politinė vadovybė būtų subrendusi ir pasiruošusi invazijai į Ukrainą. Nuo tos dienos būtų galima skaičiuoti valandas, minutes ar dienas. Tai tikrai nelinkęs labai akcentuoti vasario 16-osios, nes vasario 16-oji gali būti bet kada“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė V. Rupšys kartu pridurdamas, kad įtampa dėl galimų Rusijos veiksmų tik auga.

Tai tikrai nelinkęs labai akcentuoti vasario 16-osios, nes vasario 16-oji gali būti bet kada.

„Tikrai reikia labai netrykšti optimizmu, kad vasario 16-ąją neįvyko raketinio smūgio arba parengiamojo etapo invazijai į Ukrainą. Įtampa tik auga ir nėra jokio pagrindo manyti, kad situacija normalizuojasi ar deeskaluojasi“, – teigė jis.

Lietuvos kariuomenės vado teigimu, Rusija yra visiškai pasirengusi pradėti karinius veiksmus, todėl tolesnis veiksmų planas priklausytų tik nuo politinio sprendimo.

„Aš tikrai galiu sakyti, kad Rusijos kariuomenė yra pasiekusi tą fazę, kad gali viskas priklausyti tik nuo politinio sprendimo. Jei bus priimtas sprendimas Kremliuje, tai bet kada kariuomenė gali jau, taip sakant, iššauti“, – kalbėjo V. Rupšys.

Kita vertus, pasak jo, tikėtina, kad pirmieji Rusijos agresijos veiksmai galėtų prasidėti ne nuo karinės invazijos, tačiau nuo kibernetinės atakos.

„Ženklai kartais prasideda informacine, šiais laikais kibernetine ataka, atakuojami kompiuteriniai tinklai, bankai, ką jau matome po truputį Ukrainoje, ir po to prasideda kinetiniai veiksmai, kurie turi savo logiką, etapus, fazes. Tikrai Rusija tą, ką yra sutelkusi prie Ukrainos, atitinkamai vandenyse, tiek Juodojoje jūroje, tiek Kaspijos jūroje, tiek Viduržemio jūroje, kokioje parengtyje yra oro pajėgos, tai ataka gali prasidėti bet kurią minutę“, – pabrėžė Lietuvos kariuomenės vadas.

Be to, viešojoje erdvėje pasklidus Rusijos išplatintai informacijai esą situacija yra deeskaluojama ir karinės pajėgos nuo Ukrainos atitraukiamos, V. Rupšys teigia, kad tai tik viena iš Rusijos plano dalių.

„Tai viena iš operacijos dalių. Gali būti, kad norima suklaidinti pasaulio bendruomenę, pačios Ukrainos visuomenę. Tai planas parodyti, kad situacija deeskaluojama, o iš tikrųjų yra sutelkiamas pasirengimas gal tam lemiamam smūgiui. Tai tuo tikėti tikrai neverta“, – teigė V. Rupšys.

ELTA primena, kad dar šią savaitę Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad, pasibaigus manevrams, pradėjo dalinių atitraukimą. NATO vadovas Jensas Stoltenbergas tuo tarpu pareiškė, kad Aljansas „nemato deeskalacijos vietoje“. Priešingai, anot jo, Rusija, atrodo, toliau telkia savo pajėgas.

Dar šią savaitę Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad, pasibaigus manevrams pradėjo dalinių atitraukimą. NATO vadovas Jensas Stoltenbergas tuo tarpu pareiškė, kad Aljansas „nemato deeskalacijos vietoje“. Priešingai, anot jo, Rusija, atrodo, toliau telkia savo pajėgas.

Rusijai prie Ukrainos sienų sutelkus daugiatūkstantines ginkluotąsias pajėgas, nerimaujama, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas. Praeitą savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas per vaizdo konferenciją su sąjungininkais pareiškė, kad, žvalgybos duomenimis, Rusija gali užpulti Ukrainą vasario 16 d., tačiau puolimas neįvyko.