V. SINKEVIČIUS: TIESIOGINIAI MERŲ RINKIMAI PRIEŠTARAUJA KONSTITUCIJAI

Tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai, kai juos renka patys gyventojai, o ne savivaldybių tarybų nariai – prieštarauja Konstitucijai, teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius.

Jo teigimu, Konstitucijoje numatytos vienodos visų savivaldybės tarybos narių teisės, todėl Seime suburta rinkimų sistemų peržiūros darbo grupė turėtų palaukti galutinio Konstitucinio Teismo (KT) verdikto, kuris numatomas balandžio 17d. ir tuomet nuspręsti, kaip tinkamai reglamentuoti merų rinkimo tvarką.

„Išankstine mano nuomone, tiesioginiai merų rinkimai nelabai dera su Konstitucija ir jai prieštarauja“,– Eltai teigė V. Sinkevičius, akcentuodamas 119 Konstitucijos straipsnį, kuriame numatyta, kad įstatymams ir įvairiems sprendimams tiesiogiai įgyvendinti būtent savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus.

„Jeigu pažiūrėtumėt į 119 straipsnį, tai ten paskutinė dalis yra, kad taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus. Kitaip tariant, dabar Konstitucija sukonstruota taip, kad atstovaujamoji institucija savivaldoje yra taryba ir taryba pati sudaro vykdomuosius organus“,– teigė MRU profesorius.

Todėl jis daro išvadą, kad pagal šiuo metu galiojančią Konstitucijos 119 straipsnio formuluotę, merą turėtų rinkti savivaldybės taryba, o ne gyventojai.

„Įstatymas nustatė, kad vieną iš tarybos narių – merą – tiesiogiai renka gyventojai. Tai galima kelti klausimą, ar įstatymas gali išskirti vieną iš savivaldybės tarybos narių ir nustatyti jo skirtingą rinkimo tvarką, negu kitų savivaldybės tarybos narių“, – tvirtino V. Sinkevičius, pridurdamas, kad tiesiogiai renkami merai viršija jiems Konstitucijoje numatytas tarybos nario funkcijas.

Išankstine mano nuomone, tiesioginiai merų rinkimai nelabai dera su Konstitucija ir jai prieštarauja.

„Konstitucija sako, kad pati taryba sudaro vykdomuosius organus. Ar įstatymas, kuris sako, kad merą renka tiesiogiai gyventojai, nepažeidžia Konstitucijoje numatytos tarybos teisės, kad būtent ji renka vykdomuosius organus“,– svarstė vienas iš Lietuvos Konstitucijos kūrėjų.

MRU profesoriaus teigimu, parlamentui praeityje nepavyko susitarti dėl 119 Konstitucijos straipsnio keitimo, todėl jie po ilgų diskusijų nusprendė priimti tiesioginius merų rinkimus įtvirtinantį įstatymą, kurio likimas šiuo metu svarstomas Konstituciniame Teisme.

Jeigu KT išvada sutaps su V. Sinkevičiaus nuomone, Teismo nutarimo įsigaliojimą reikėtų atidėti, kadangi, priešingu atveju, šiuo metu išrinktų merų įgaliojimai galios netektų tą pačią dieną.

„Jeigu Teismas pasakys, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, tai turėtų atidėti savo nutarimą, nes kitaip iš karto, po oficialaus nutarimo, merai negalėtų vykdyti savo įgaliojimų. Aš įsivaizduoju, bus duotas tam tikras laikas, atidėtas įgaliojimas, kad įstatymų leidėjai atitinkamai juos galėtų pakeisti, kad atitiktų Konstituciją“,– teigė V. Sinkevičius.

Jis pažymėjo, kad Seime suburtai rinkimų peržiūros darbo grupei reikėtų palaukti galutinio Teismo verdikto, tačiau, MRU profesoriaus nuomone, parlamentarams tektų keisti Konstituciją, jeigu jie visgi siektų išlaikyti tiesioginių merų rinkimų tvarką.

ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri sieks peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus. Pastarąją savaitę darbo grupėje esantys parlamentarai su politologais diskutavo apie galimus Seimo rinkimų tvarkos pokyčius, o šią savaitę numatoma diskutuoti būtent apie savivaldos rinkimus.

Darbo grupės vadovu paskirtas A. Vyšniauskas pažymėjo, kad iki rugsėjo 10 d., kai numatyta pateikti darbo grupės išvadas, procesas vyks trimis etapais: pirmame etape, pasak A. Vyšniausko, Seimo nariai konsultuosis su VRK nariais ir politologais, antrame etape partijų atstovai diskutuos dėl ekspertų siūlymų, o liepos–rugpjūčio mėnesiais bus siekiama parengti galutines darbo grupės išvadas ir pateikti įstatymų formuluotes.

Kovo 26 d. apie pasitraukimą iš šios darbo grupės paskelbė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcija, kadangi jie iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji. Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos frakcijos narės Rima Baškienė bei Guoda Burokienė.

Darbo grupėje yra A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, TS–LKD), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (TS–LKD), Andrius Kupčinskas (TS–LKD), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS–LKD), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė).

Konstitucinis Teismas šiuo metu nagrinėja tiesioginių merų rinkimų bylą.

Dėl galimo tiesioginių merų rinkimų prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos Seimo nariai. Jų teigimu, kyla pagrįstų abejonių, ar mero ir savivaldybės tarybos narių skirtingas rinkimo būdas neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui, kuriame numatoma, kad įstatymams ir tarybos sprendimams įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus.

Savivaldybių merai tiesiogiai buvo išrinkti du kartus. Iki 2015, kai nuspręsta įvesti tiesioginius merų rinkimus, savivaldybių vadovus rinkdavo pačios tarybos.