– Ar vaikas gali teoriškai ir praktiškai turėti savo advokatą?
– Ir teoriškai, ir praktiškai – gali. Tik reikia atskirti skirtingas situacijas. Baudžiamojoje teisėje vaikai iki 14 metų neatsako už nusikaltimus – visa atsakomybė tenka tėvams. Nuo 14 iki 16 metų nepilnamečiai atsako už sunkius nusikaltimus, o nuo 16 metų – už visus nusikaltimus. Tai reiškia, kad nuo 14 metų patekęs į baudžiamąjį procesą vaikas bet kokiu atveju turės advokatą, kurį užtikrina valstybė. Civiliniuose santykiuose situacija kiek kitokia. Pilnametystė nuo 18 metų, tačiau nuo 16 metų vaikas gali kreiptis į teismą, kad būtų pripažintas visiškai veiksniu. Nuo 14 metų jis gali sudaryti tam tikrus ribotus sandorius dėl savo turto ar pajamų. Kalbant apie teisę į advokatą, vaikas gali kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą ar valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą ir advokatas jam gali būti paskirtas. Jei norėtų samdytis advokatą pats, tai paprastai daroma nuo pilnametystės, arba tai turi padaryti tėvai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jeigu 12-metis padarė sunkų nusikaltimą ir pats neatsako, o atsako tėvai, tai kas tokiu atveju turi advokatą?
– Baudžiamajame procese advokatas praktiškai dalyvauja beveik visada, išskyrus labai retus atvejus. Jeigu sunkų nusikaltimą padaro 12-metis ar 13-metis, atsakomybė tenka tėvams. Tačiau advokatas pirmiausia atstovauja vaiko interesams. Jei valstybė advokato nepaskiria, jį turėtų samdyti tėvai. Kaip advokatūra siekiame, kad nepilnamečiai turėtų advokatą visais baudžiamojo proceso etapais. Taip pat norime, kad civiliniuose ginčuose vaikas netaptų įrankiu tėvų konfliktuose ir galėtų turėti nepriklausomą patarėją – advokatą.
– Bet jeigu už advokatą reikia mokėti, iš kur 15-metis ar 16-metis tam gaus pinigų?
– 14-metis gali turėti savo santaupų, paveldėtą turtą ar kitų pajamų. Tačiau dažnai tokiais atvejais pagalbą suteikia valstybė.
– Minėjote ginčus tarp tėvų ir vaikų. Ar kalbate apie skyrybų bylas ir manipuliavimą vaikais?
– Taip, tokių situacijų pasitaiko. Turime net precedentą, kai penkiolikmetis kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, jam buvo paskirtas advokatas ir jis padavė abu savo tėvus į teismą. Byloje buvo keliami klausimai dėl išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl vertimo užsiimti veikla, kurios jis nenorėjo – konkrečiai sportu. Dabar tas žmogus jau pilnametis, tačiau byla dar nesibaigusi. Kaip teismas ją išspręs, bus svarbus precedentas. Vaikas neturi būti laikomas tėvų nuosavybe. Dažnai klaidingai manoma, kad iki 18 metų vaikas neturi savarankiškų teisių, tačiau taip nėra.
Vaikas neturi būti laikomas tėvų nuosavybe.
– Bet skamba gana absurdiškai – kol byla baigsis, žmogus jau bus suaugęs.
– Tai jau mūsų teisminės sistemos problema. Procesai Lietuvoje trunka ilgai. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Norvegijoje, bylos nagrinėjamos daug greičiau. Pas mus reikia specialistų išvadų, apklausų, kitų procedūrų, todėl procesai užsitęsia.
– Ar tėvai gali uždrausti vaikui turėti advokatą?
– Manau, tokia teisė neturėtų būti toleruojama. Jeigu žmogus siekia apginti savo teises, jis turi turėti galimybę gauti teisinę pagalbą – per Vaiko teisių apsaugos tarnybą, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar teismą. Drausti naudotis savo teisėmis būtų nedemokratiška.
(be temos)