„Iš viso valstybė turi būti pasirengusi apsaugoti bent 1,5 mln. žmonių. 2024 m. pabaigoje šalyje buvo 6 344 priedangos, kurios teoriškai galėtų apsaugoti apie 53 proc. gyventojų, tačiau jose vis tiek trūktų vietos maždaug 361 tūkstančiui žmonių“, – nurodo institucija, atlikusi „Gyventojų perspėjimo sistemos modernizavimas, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų plėtra“ audito išankstinį tyrimą.

„Šis skaičius verčia abejoti, ar civilinės saugos sistema šiandien galėtų efektyviai veikti kilus realiai grėsmei. Nors gyvename geopolitinės įtampos sąlygomis, priedangų tinklas dar tik kuriamas. Kyla pagrįstų abejonių, ar jis būtų reali apsauga gyventojams“, – pabrėžė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Skaičiuojama, jog daugiau nei pusė savivaldybių – 33 iš 60 – nėra pasirengusios užtikrinti trumpalaikės gyventojų apsaugos. Be to, pažymima, jog didžioji dalis šalies priedangų nėra pritaikytos žmonėms, turintiems negalią.

„Faktas, kad absoliučiai didžioji dalis (91,2 proc.) parinktų priedangų nebuvo pritaikytos žmonėms su negalia, rodo, kad šis priedangų atrankos kriterijus buvo ignoruojamas. Priedangoms dažnai parenkami senos statybos pastatų rūsiai, į kuriuos savarankiškai patekti gyventojams, turintiems judėjimo sunkumų, yra praktiškai neįmanoma“, – akcentuojama pranešime.

2025 m. Vidaus reikalų ministerija (VRM) skyrė finansavimą 147 priedangų pritaikymui asmenims, negalintiems laisvai judėti. Tiesa, pasak Valstybės kontrolės, tai išspręs tik nedidelę dalį problemos.

Pasak valstybės kontrolierės, atliekant išankstinį audito tyrimą, taip pat buvo pastebėta rimtų trūkumų, susijusių su priedangų parinkimu, pasirengimo organizavimu ir naudojimo užtikrinimu.

„Šiuo metu Lietuvoje trūksta aiškaus reglamento dėl techninių reikalavimų priedangoms, parenkant jas senos statybos pastatuose. Nėra aišku, ar tokios patalpos apskritai pajėgtų atlaikyti sprogimo bangą ir apsaugoti nuo griūties“, – pažymi institucija.

Be to, užfiksuota atvejų, kai statinių, priskirtų priedangoms, savininkai apie tokį sprendimą nebuvo informuoti.

„Pasitaikė atvejų, kai priedangoms priskirti statiniai buvo parinkti be jų valdytojų žinios. Pavyzdžiui, į galimų kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų sąrašą buvo įtraukta Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, tačiau jos valdytojas apie šį sprendimą nebuvo informuotas, o pats objektas, būdamas strateginės reikšmės, yra galimas taikinys karo atveju ir neatitinka reikalavimų gyventojų apsaugai užtikrinti. Tokie pavyzdžiai rodo riziką, kad realios grėsmės atveju visuomenės apsaugai skirti statiniai gali būti neprieinami“, – nurodo Valstybės kontrolė.

Kaip anksčiau skelbė VRM, šiuo metu Lietuvoje veikia 6 453 priedangos, kuriose galėtų slėptis apie 1,5 mln. gyventojų – tai sudaro apie 54 proc. visų šalies gyventojų. 28 savivaldybės jau turi pakankamą priedangų skaičių, tačiau 32 vis dar susiduria su jų trūkumu.

Miestuose priedangų turi pakakti bent 60 proc. gyventojų, o rajonų savivaldybėse – ne mažiau kaip 40 proc.

Birželio viduryje VRM pasirašė sutartis su šalies savivaldybėmis dėl priedangų įrengimo finansavimo. Anot ministerijos, bendrai savivaldybėms skirta beveik 21 mln. eurų. 12 mln. eurų pirmuoju etapu ir  3,9 mln. eurų antruoju etapu – šiomis lėšomis iki 2026 m. pabaigos bus modernizuota daugiau kaip 380 priedangų.