„Matyčiau savo užduotį, kad iš tikrųjų Valstybės kontrolės atliekami valstybės auditai nebūtų kaip baubas, o iš tikrųjų būtų kaip draugas. Kuo įstaigos, institucijos, ministerijos (...) yra labiau atviros Valstybės kontrolei, tuo labiau didėja pasitikėjimas tiek pačiomis institucijomis, tiek bendrai visu viešuoju sektoriumi, kuris ir gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų“, – LRT laidai „Dienos tema“ antradienį sakė I. Segalovičienė.

Patarėja pabrėžė, jog tapusi šios institucijos vadove siektų užtikrinti nepriklausomumą nuo politinės įtakos planuojant ir renkantis auditus.

„Vienintelis dalykas, kas svarbu Valstybės kontrolei, tai, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų įgyvendinami ir naudojami būtent valstybės labui, žmonėms“, – kalbėjo ji.

I. Segalovičienės kandidatūrą į valstybės kontrolieres kiek anksčiau antradienį pradėjo svarstyti Seimas.

Tądien parlamentarai taip pat po svarstymo pritarė, kad Valstybės kontrolei būtų pavesta iki rugsėjo 1 dienos atlikti nacionalinio radijo ir televizijos LRT auditą.

Valstybės kontrolė turėtų įvertinti, kaip visuomeninio transliuotojo veikloje laikomasi skaidrumo, efektyvumo, rezultatyvumo, atskaitomybės, nešališkumo, politinio neutralumo principų.

Įprastai Valstybės kontrolė paprastai pati nusprendžia, kokius auditus atlikti, tačiau institucijos darbotvarkė gali būti papildoma ir Seimo nutarimu.

Paklausta, ar be parlamento valios institucija būtų pati nusprendusi audituoti LRT, patarėja sakė negalinti atsakyti į šį klausimą, nes neturi visos informacijos.

„Tik dirbant Valstybės kontrolėje ir taikant tarptautinius audito standartus, vertinant institucijų rizikas, atliekant suinteresuotų šalių apklausas, leidžiant įsitraukti visuomenei, tada atsiranda visas spektras valstybėje esančių problemų, – nurodė patarėja. – Tikrai labai sudėtinga pasakyti, nes neturiu duomenų nei dėl rizikų vertinimo, nei kitų.“

LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, planuojamu auditu Seimas deda pagrindą iš esmės keisti LRT kryptį, nes veiklos efektyvumo auditu nebeapsiribojama – Valstybės kontrolei formuluojama užduotis įvertinti LRT misijos, finansavimo modelio, valdysenos tinkamumą.

Šiemet visuomeninio transliuotojo biudžetas sudarys 79,6 mln. eurų, 2026 metais – 87,8 mln. eurų, 2027 metais – 97,2 mln. eurų.

Dalis žiniasklaidos bendruomenės nerimauja, kad politikų inicijuojamas auditas, kaip ir prezidentą Gitaną Nausėdą per 2019 metų kampaniją kelis mėnesius konsultavusio politologo Mindaugo Jurkyno paskyrimas LRT tarybos pirmininku, gali politizuoti transliuotoją.

Šiuo metu LRT tarybos pavedimu taip pat atliekamas žurnalistinio turinio auditas dėl jo politinio neutralumo. Jį kritikuoja žiniasklaidos bendruomenė, nevyriausybininkai, dalis politikų.