Ramybės šaltinis
„Man labai patinka vanduo. Per gyvenimą vandenyje praleidau labai daug laiko ir toliau leidžiu. Nuo vandens manęs jau niekas neatbaidys. Taigi, man keista, kad kai kurie žmonės nemėgsta vandens ir jo bijo“, – teigia daugiau kaip dvidešimt metų profesionalaus plaukimo patirties turintis, 2021 m. karjerą baigęs ir nuo tada treneriu dirbantis G. Titenis.
Tokia meilė vandeniui neturėtų stebinti – plaukikas kilęs iš Anykščių. Užaugęs prie upės ir labai anksti išmokęs plaukti, G. Titenis dar ir dabar šiltąjį metų laiką stengiasi praleisti gimtajame krašte. Pasak jo, karštais vasaros vakarais prieš miegą tiesiog būtina nueiti išsimaudyti, nes tai nuostabu.
„Apskritai, plaukimas – labai naudingas dalykas, – sako treneris. – Jis sudegina daug kalorijų, stiprina raumenų tonusą, labai gerina ištvermę, teigiamai veikia kvėpavimo sistemą ir šiaip vandenyje smagu (šypsosi). Jei susidraugauji su vandeniu, jis tampa puikiu atsipalaidavimo šaltiniu. Taigi, po sunkių darbų, kamuojant nuovargiui, vanduo nuramina, atpalaiduoja.“
G. Titenis priduria, kad plaukimas yra toks geras sportas, kad čia retai patirsi traumą: „Esame labai sveikoje aplinkoje. Dažniausiai profesionalūs plaukikai traumas patiria darydami kokius nors pratimus salėje, bet ne vandenyje. Žinoma, nebent nuo dažnai kartojamo judesio gali pradėti skaudėti pečius ar kelius. Tačiau tik tiek.“
Įvertinkite galimybes
Ruošiantis žengti į vandenį, buvusio plaukiko teigimu, svarbiausia – įvertinti savo jėgas. Ne visi veiksmai vandenyje padeda plaukti, kai kurie, atvirkščiai, skandina.
„Kai pavargstame, pritrūksta jėgų, nemokame atsipalaiduoti, tuomet pradedame skęsti. Nors vis dėlto didžiausia problema, kad žmonės, poilsiaudami prie vandens telkinių, dažnai vartoja svaigalus. Tikrai ne kiekvienas gali nuplaukti iki kokios nors ežere esančios, salos, nors ir atrodo labai netoli. Tikrai ne kiekvienas, iššokęs iš valties, gali sėkmingai parplauki iki kranto. Dar nemažai yra tokių, kurie nemoka plaukti, bet vis tiek bando tai daryti. Taigi, svarbiausia – nepervertinti savo galimybių“, – teigia G. Titenis.
Negana to, pavyzdžiui, jūroje ir gerai plaukti mokantys žmonės nuskęsta: „Jei įgūdžiai nėra labai geri ir gali plaukti tik 20 m, gal nereikėtų bandyti to daryti jūroje.“
Aišku, tai, kad moki plaukti, irgi negarantuoja 100 proc. saugumo vandenyje. Tačiau, pasak trenerio, žinodamas plaukimo pagrindus, mokėsi vandenyje atsistoti, apsisukti, iškelti galvą, kad įkvėptum oro.
„Juk galima plaukioti ir netoli kranto, nebūtina plaukti į ežero vidurį. Plaukiame vandens paviršiuje, nereikia gylio, kad galėtume plaukti“, – primena G. Titenis.
Ką daryti, jei nemoki plaukti, bet karštą vasaros dieną vis tiek nori mėgautis vandens telkinio vėsa?
„Galima į vandenį įbristi iki dubens – tai visai saugus lygis. Tačiau, žinoma, geriausia būtų su savimi pasiimti kokį nors neskęstantį, plūduriuojantį dalyką. Jei nemokantis plaukti žmogus bristų į vandenį iki klubų ir, pavyzdžiui, bandydamas tūpti, paslystų, nors ir iškiltų į viršų, bet negalėtų atsistoti. Taip tarsi patenkama į spąstus. Tai irgi pavojinga situacija. Trumpiau tariant, jei nemoki plaukti – neik, kur gilu, o jei moki plaukti – neplauk per toli. Vadovaudamiesi šiomis elementariomis taisyklėmis, prie vandens telkinių būtume visi saugūs ar bent saugesni. Be abejo, visiems – vaikams ir suaugusiesiems – būtina mokytis plaukti“, – šypsodamasis kalba treneris.
Gelbėti gali ne kiekvienas
Paklaustas, ar galima atpažinti, kad žmogus skęsta, G. Titenis prisipažįsta, kad nėra matęs skęstančio žmogaus – tik filmuose.
„Plaučiai padeda išlaikyti pusiausvyrą ant vandens. Jei išpūsiu visą orą, net ir mokėdamas plaukti pradėsiu grimzti. Viskas priklauso nuo situacijos: ar žmogus prarado kontrolę ir pradėjo panikuoti, taškytis, ar gurkštelėjo vandens, išpūtė orą ir pradėjo grimzti. Jei matai, kad neparplauksi į krantą, reikėtų apsikabinti kokį plūduriuojantį daiktą, jei toks netoliese yra, ir laukti pagalbos“, – pataria treneris.
Jei pamatai skęstantį žmogų, o šalia nėra gelbėtojo, pirmiausia vėlgi reikia įvertinti savo jėgas, ar tikrai gali jam padėti.
„Labai mažai vilčių, kad žmogus, mokantis plaukti tik varlyte, iškėlęs galvą, nedidelį atstumą, išgelbės kitą. Aš tikrai šokčiau gelbėti, bet net ne visiems savo mokiniams galėčiau tai rekomenduoti. Galbūt įmanoma pakviesti pagalbą ar rasti ką nors, kas plūduriuoja. Tai gali būti kamuolys ar pripučiamas plaukimo čiužinys. Reikėtų bandyti su tokiu daiktu nuplaukti iki skęstančio žmogaus ir jam paduoti plūdurą. Tačiau reikia būti atsargiam, kad skęstantysis iš panikos nepultų jūsų apsikabinti, nes taip galite nuskęsti abu. Žinoma, prie vandens telkinių labai svarbu prižiūrėti vaikus, nes, dėl ko nors supanikavę, jie gali nesugebėti išsilaikyti ant vandens ir nuskęsti“, – teigia G. Titenis.
Į klausimą, ar užtenka visuomenės švietimo dėl saugaus elgesio vandenyje, treneris atsako, kad situacija gerėja, tačiau dar yra kur tobulėti: „Reikia dar daugiau žinių, kad būtume saugesni. Nors situacija gerėja: daugėja baseinų, daugiau vaikų ateina mokytis plaukti. Jie bent jau išmoksta būti vandenyje. Nors, aišku, Lietuva – ne vienintelė šalis, kurioje skęstančių žmonių daug. Visas pasaulis su tuo kovoja.“
Olimpietė, plaukikė KOTRYNA TETEREVKOVA: plaukti reikia mokėti visiems
Nors didžiąją laiko dalį praleidžiu baseine ir kartais jau atsibosta būti šlapiai, bet vasarą mėgstu maudytis ir vandens telkiniuose gamtoje. Tačiau, jei draugai pasiūlo nueiti į SPA, kur pirtys, baseinai, man tai tarsi koks rutiną primenantis nusikaltimas, o ne atsipalaidavimas (juokiasi).
Smagu plaukioti ir atvirame baseine, ypač kai plauki nugara, nes gali žiūrėti į dangų, mėgautis saule. Jei reikėtų rinktis iš natūralių vandens telkinių, pirmenybę teikčiau jūrai.
Yra tekę matyti nelabai atsakingai prie vandens besielgiančių žmonių, bet rimtų situacijų nebuvo. Tėvai dažnai palieka vaikus be priežiūros. Norisi sudrausminti, bet galbūt pristinga drąsos, nesinori sulaukti jų nepasitenkinimo.
Lietuvoje tikrai trūksta informacijos apie atsakingą elgesį prie vandens, visuomenės švietimo. Juk mūsų šalyje dar daug būna skęstančių žmonių. Tačiau tikiuosi, kad situacija keisis į gerąją pusę. Aišku, po Rūtos Meilutytės iškovoto olimpinio aukso plaukimas labai išpopuliarėjo, daugiau vaikų pradėjo mokytis plaukti. Tačiau tobulėjimui ribų nėra. Bent jau plaukti reikia mokėti visiems.
Paralimpietė, plaukikė GABRIELĖ ČEPAVIČIŪTĖ: dažnai patiriu stresą dėl kitų žmonių elgesio
Labiausiai man patinka baseinai ir ežerai, tvenkiniai. Jūros ir vandenynai mane gąsdina, prie jų nepavyksta visiškai atsipalaiduoti. Iš tiesų aš nežaidžiu su jūra. Juk ten, jei srovė ne ta, – viskas. Plaukikai supranta, koks vanduo gali būti pavojingas ir kokie netikėtumai jame tyko. Baseine nebūna baisu, nes viską matai. Vasarą mėgstu gulėti ant lieptelio prie ežero ar tvenkinio. Tai man padeda atsipalaiduoti, galiu paskaityti. Jau dabar svajoju, kad po egzaminų važiuosiu prie kokio ežero ir gulėsiu ten visą dieną.
Neatsakingai prie vandens telkinių besielgiančių žmonių visada buvo ir bus. Tai liūdina. Dažnai patiriu stresą dėl kitų žmonių elgesio, tad, jei matau, kad kas nors nesaugiai elgiasi prie vandens, imu nerimauti. Tikrai nesu tas žmogus, kuris iškart eitų drausminti, nes nemanau, kad tai ką nors pakeistų. Tiesiog tokiu atveju bandau ką nors ramiai pasakyti, kad neįžeisčiau ir nesupykdyčiau.
Visuomenę šviesti dėl saugaus elgesio prie vandens reikėtų daugiau. Juk skęstančių – labai daug. Žmonės tiesiog nesupranta, koks pavojingas vanduo gali būti.
Plaukikas DŽIUGAS MIŠKINIS: vandenyje turi jaustis patogiai
Vasarą vandens telkiniuose retai maudausi, tačiau mėgstu prie jų būti. Jei reikėtų rinktis tarp ežero, upės ir jūros, rinkčiausi jūrą. Vasara asocijuojasi su jūra, jos ošimu.
Jei matyčiau, kad, pavyzdžiui, paaugliai neatsakingai elgiasi vandenyje, pirmiausia stebėčiau situaciją ir žiūrėčiau, kur viskas krypsta. Jei suprasčiau, kad reikia pagalbos, tikrai padėčiau. Kitu atveju vargu ar eičiau ir pamokslaučiau. Bendras visuomenės švietimas apie saugumą vandenyje dabar tikrai pagerėjo. Tačiau skęstančių vis tiek būna labai daug. Taigi, dar reikėtų šiuo klausimu padirbėti rimčiau. Visiems reikėtų mokytis plaukti.
Džiugu, kad Lietuvoje daugėja baseinų. Dabar ant bangos – jaunatviškumas, siekis išlikti sveikam, taigi dauguma stengiasi judėti, neužsisėdėti namuose. Vis daugiau žmonių renkasi plaukimo treniruotes. Netgi senjorai ateina ir savo pensijas išleidžia plaukimo užsiėmimams. Plaukimas tinka visiems, tik dauguma turi baimių, likusių iš vaikystės. Tačiau juk visą gyvenimą neužsidarysi vėžliuko kiaute – vandenyje turi jaustis patogiai.
Naujausi komentarai