Keliaujantieji autobusais ir traukiniais yra apdrausti ir saugūs, tuo metu tie, kurie renkasi važiuoti su nepažįstamaisiais, žaidžia „va bank“, primena keleivinio transporto atstovai. Jie neslepia, kad paslauga nuvežti automobiliu žmogų, važiuojantį į tą patį miestą ar miestelį, už sutartinę sumą vis populiarėja, o autobusų bendrovės praranda pelną.

Po visą Lietuvą sukrėtusios tragedijos, kai Šilutės rajone buvo nužudyta Klaipėdos universiteto studentė, vėl atgaivintos diskusijos dėl vis populiarėjančių kelionių su nepažįstamais asmenimis. Socialiniuose tinkluose gausu grupių, kuriose žmonės siūlo pavežti į reikiamą miestą už tam tikrą mokestį, kuris dažnai būna toks pats ar šiek tiek pigesnis nei autobusų bei traukinių bilietai.

Tarpmiestinių autobusų bendrovių atstovai neneigia – šios grupės atima vis didesnę dalį jų keleivių. „Lietuviai nuolat ieško, kaip nuvykti kuo pigiau. Negaliu neigti, kad jie neatima mūsų keleivių, tai tikrai egzistuoja – žmonės vežami nesaugiai ir nelegaliai“, – pripažįsta įmonės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Kad dėl to praranda keleivių, patvirtina ir UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ eksploatacijos direktorius Gintautas Mockevičius: „Žinoma, kad jaučiamas keleivių sumažėjimas, nes ta paslauga gana populiari soc. tinkluose. Keista, nes dar prieš 5–6 metus studentai taip sunkiai išsikovojo 50 proc. lengvatą.“ G. Mockevičius skaičiuoja, jog trečdalį visų pervežamų keleivių sudaro tie, kurie gauna 50 proc. nuolaidą bilietui.

Tuo metu „Lietuvos geležinkeliai“ teigia ypatingų keleivių pokyčių po to, kai išpopuliarėjo keleivių vežimas automobiliais, nejaučia.
„Keliavimas su tų grupių nariais dažniausiai spontaniškas, o daugiausiai mūsų keleivių yra dirbantys žmonės, ypač keliaujantys tarp Vilniaus ir Kauno. Taip pat ir studentai, turintys ilgalaikius terminuotus bilietus. Mes turime įpratusį keliauti traukiniu keleivį“, – apibendrina bendrovės atstovas V. Gudas.

„Ar vairuotojas turi teises, o automobilis – techniškai tvarkingas?“

L. Skardžiukas teigia suprantantis, jog keliaudami su nepažįstamaisiais žmonės siekia solidarizuotis, būti labiau bendruomeniški, tačiau neretai pamiršta, kad žmonių vežimas yra labai atsakinga veikla.

„Sveikinčiau norą saugiai pavežti kitus, jei nebūtų kitų galimybių keliauti. Tačiau šiandien keleivinio transporto infrastruktūra išvystyta tikrai gerai, tinklas taip pat didžiulis, o patikimumas – 100 proc. Bilietų kaina taip pat tokia pati, autobusu nuvažiuoti iš Kauno į Vilnių studentui kainuoja apie 10 Lt.

Koks tuomet privalumas važiuoti su kitais pakeleiviais? Jie nuveža iki namų ar greičiau? Jei greičiau, tai lekia kaip bepročiai ir rizikuoja savo bei kitų gyvybe. Atminkime, kad mes vežame žmones, šiame darbe privalo būti darbo ir poilsio režimas, ne bet kokios kvalifikacijos žmonės šį darbą turi dirbti. Svarbi ir mašinos techninė priežiūra, autobusams ji atliekama kas pusmetį, yra daugybė kitų reikalavimų“, – LRT.lt komentavo L. Skardžiukas.

Savo ruožtu G. Mockevičius primena, jog keliaudami su svetimais žmonėmis net nenutuokiame, ar jie apskritai turi teisę sėsti už vairo.
Žiniasklaidoje jau buvo skelbta, jog Klaipėdos universiteto studentės nužudymu įtariamas šilutiškis net neturėjo vairuotojo pažymėjimo.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas V. Gudas teigia, jog per visus nepriklausomybės metus bendrovė neturėjo nė vieno incidento, kuriame būtų nukentėjęs keleivis.

„Tai turbūt parodo kelionės saugumą. Paslaugos taip pat tampa patogesnės, tikimės, kad po Naujųjų įšoksime į internetinių bilietų rezervavimo traukinį ir jaunimas bilietą galės įsigyti dar patogiau. Be to, šiemet gavome du dviaukščius traukinius kelionėms tarp Vilniaus ir Kauno, o nuo 2016 m. tarp Vilniaus ir Klaipėdos pradės kursuoti nauji dyzeliniai traukiniai, atsiras ir greitieji maršrutai tarp šių miestų. Galbūt tai šiek tiek leis mums pasiimti tų keleivių, kurie keliauja automobiliais“, – viliasi V. Gudas.

Tačiau UAB „Klaipėdos autobusų parko“ eksploatacijos direktorius G. Mockevičius dėl keleivių persėdimo į autobusus nėra toks optimistiškas: „Tai gali būti tik trumpalaikis poveikis. Gal po baisios tragedijos žmonės įvertins savo saugumą, tačiau vėliau viskas gali vėl užsimiršti, žmonės vėl pradės važiuoti su nelegaliais vežėjais.“