Taip jis kalbėjo Vyriausybei pirmadienį patvirtinus Nacionalinio saugumo strategiją.
„Mes ir pačiame strategijos projekte teigiame, (...) kaip Rusija vysto savo karinius pajėgumus, kaip išlaiko valią naudoti karinę jėgą ir kokias turi ambicijas bei siekius Europos valstybių ir Ukrainos atžvilgiu, tai akivaizdu, kad Rusijos kariniai pajėgumai didės. Tai vertinant iki 2030 metų, karinio konflikto tikimybė turi tikimybę didėti“, – pirmadienį žurnalistams sakė K. Aleksa.
„Dabar pasakyti laiko ašyje, tai čia yra tam tikra spekuliacija, bet akivaizdu, kad ta laiko ašis yra susitraukusi nuo to, kai anksčiau buvo kalbama apie dešimties metų periodą. Tai mes kalbame iš tikrųjų apie tokios tikimybės augimą 3–5 metų perspektyvoje“, – kalbėjo viceministras.
Pasak jo, pagal „šią laiko ašį“ rengta ir Vyriausybės programa, ir Nacionalinio saugumo strategija.
„Dėl to iškelti tie uždaviniai dėl nacionalinės divizijos plėtros, visuotinės gynybos stiprinimo, Vokietijos brigados svarbos ir taip pat dėl amerikiečių karinio buvimo, kuris irgi yra toks svarbus“, – sakė K. Aleksa.
Tai vertinant iki 2030 metų, karinio konflikto tikimybė turi tikimybę didėti.
Viceministro teigimu, agresijos prieš Lietuvą tikimybę veikia keli faktoriai – kaip baigsis kariniai veiksmai Ukrainoje, ar bus pasiektos paliaubos, ar bus sudarytas taikos susitarimas.
„Nuo to priklausys, kaip Rusija galės elgtis ir ar turės laisvas rankas dislokuoti karinius pajėgumus. Bet mes pačiame strategijos projekte kalbame, kad matome, jog Rusijos kariniai pajėgumai augs šalia mūsų sienų ir Kaliningrade. Vertinant tuos dėmenis – kad Rusija turi valią naudoti karinę jėgą, stiprina karinius pajėgumus ir labai aktyviai bando suardyti sąjungininkų vienybę – akivaizdu, kad mums turbūt būtų sunku konstatuoti kažką kitą, negu tai, kad ta tikimybė turi tendenciją augti“, – kalbėjo K. Aleksa.
Be kita ko, anot jo, JAV karių buvimas Europoje ir Lietuvoje yra stiprus Rusijos „atgrasymo faktorius“.
Strategijoje taip pat pabrėžiamos Kinijos keliamos rizikos Lietuvos saugumui. Pasak K. Aleksos, Pekinas vykdo aktyvią žvalgybinę veiklą.
„Šalia Rusijos taip pat aiškiai įvardijame ir Kiniją kaip riziką ir matome Kinijos pastangas keisti, įtakoti tarptautinę sistemą. Pagal savo supratimą matome, kad Kinija yra svarbiausias Rusijos karo įgalintojas prieš Ukrainą dėl dvigubos paskirties prekių teikimo, dėl paramos“, – teigė jis.
Viceministras akcentavo, kad Rusijai siekti tikslų padeda ir Baltarusija, Šiaurės Korėja bei Iranas.
K. Aleksa pabrėžė, kad šalies saugumui grėsmę taip pat kelia ir naujų technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas, keliami iššūkiai.
Viceministro teigimu, didžiausiu Lietuvos prioritetu išlieka divizijos plėtra, oro gynybos pajėgumų stiprinimas, taip pat sąjungininkų buvimas šalyje.
Jis taip pat akcentavo civilinės gynybos stiprinimą.
„Siekis, kad valstybė turi būti pasirengusi gynybai, tai būtent į tai yra ir orientuojamasi“, – sakė jis.
Kaip rašė BNS, Nacionalinė saugumo strategija atnaujinta atsižvelgiant į Lietuvos ir pasaulio saugumo situacijos radikalius pokyčius Rusijai 2022 metais pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą.
Ja siekiama sudaryti sąlygas visapusiškai užtikrinti valstybės saugumą, įgyvendinant nacionalinio saugumo politiką, sprendžiančią esminius šalies saugumo iššūkius, ir nustatyti esminį strategijos tikslą – atgrasymo ir pasirengimo valstybės gynybai karinės agresijos atveju stiprinimą.
Dokumente konstatuojama, kad Lietuvos ir kitų regiono valstybių saugumui kyla egzistencinė grėsmė, kurią sustiprina tikimybė, kad Rusija iki 2030 metų gali būti pasirengusi išvystyti pajėgumus, kurie leistų kariauti didelio masto konvencinį karą su NATO.
Atnaujinta strategija toliau bus svarstoma Valstybės gynimo taryboje, tuomet Vyriausybėje, o galiausiai dokumentą turės patvirtinti Seimas.
Šiuo metu galiojanti Nacionalinio saugumo strategija buvo patvirtinta 2021 metais. Strategija atnaujinama periodiškai, atsižvelgiant į geopolitinės aplinkos pokyčius.
Naujausi komentarai