VICEMINISTRAS: NENORIME, KAD LIETUVIAI IŠVAŽIUOTŲ, O JUOS KEISTŲ UŽSIENIEČIAI

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras sako, kad šiuo metu įdarbinant trečiųjų šalių piliečius taikomi apribojimai yra biurokratiniai, o jų kvotos realiai neegzistuoja.

Taip Vytautas Šilinskas komentavo ministerijos (SADM) siūlymą įvesti 43 tūkst. užsieniečių įdarbinimo kvotą, siekiant apriboti pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių atvykimą į Lietuvą ir pirmiausia įdarbinti savo piliečius.

„Teoriškai per metus galėtų atvykti ir milijonas, ir du, ir trys (piliečių iš trečiųjų šalių – BNS). Apribojimai daugiausia yra biurokratiniai. Kvota, kuri yra nustatoma dabar, tai yra palengvintam atsivežimui net nesiūlant darbo vietiniams žmonėms. Kvotą viršijus galima toliau atsivežti, tik šiek tiek išsitęsia procedūra, nes pirma reikia pasiūlyti darbą vietiniams“, – LRT radijui penktadienį sakė V. Šilinskas.

„Mūsų pozicija vis dar yra, kad visų pirma mes darbą turime siūlyti saviems“, – pridūrė viceministras.

Pasak jo, nauja kvota būtų taikoma žemos arba vidutinės pridėtinės vertės darbuotojams, kurių daugiausia ir atvyksta į Lietuvą.

Anot V. Šilinsko, 1,5 proc. Lietuvos populiacijos sudaranti 43 tūkst. kvota siūloma atsižvelgiant į šalies transporto sektoriaus apimtis. Viceministras pabrėžė, kad siūlomi ribojimai nėra susiję su nacionaliniu saugumu.

Jis pateikė pavyzdį, kai Užimtumo tarnyba su Lietuvos nacionaline vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ buvo pasirašiusi sutartį apmokyti lietuvius vilkikų vairuotojus, tačiau šie esą dėl patirties trūkumo nebuvo priimti į darbą.

Mes nenorime, kad lietuviai išvažiuotų, o juos keistų kiti žmonės.

„Tie žmonės darbą turi, bet nemaža dalis tų žmonių tiesiog išvažiavo į užsienį. Tada gaunasi, kad Lietuvos piliečiai išvažiuoja dirbti į užsienį, o mes vietoje lietuvių vežamės iš Uzbekistano, Tadžikistano, Bangladešo – tai yra pagrindinės šalys, iš kurių daugėja skaičiai“, – LRT sakė V. Šilinskas.

„Mes nenorime pakeičiamosios migracijos. Mes nenorime, kad lietuviai išvažiuotų, o juos keistų kiti žmonės“, – kalbėjo viceministras.

Anot V. Šilinsko, kvotos išimtys galėtų būtų taikomos, jeigu darbuotojui iš užsienio būtų mokama daugiau nei 2 tūkst. eurų per mėnesį, taip pat svarstoma apie išlygas sektoriams, kur yra kolektyvinės šakos sutartys ir veikia stiprios profsąjungos.

„Jeigu patys darbuotojų atstovai su darbdaviais pasiūlytų padidinti kvotą kažkuriame sektoriuje, tai manome, kad tokia išlyga galėtų būti“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras.

Darbuotojų Lietuvoje neranda, nes jų nėra

Buvusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sako, kad trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo kvotų sistema veikia, o jų įdarbinimas rodo didesnį darbo jėgos kai kuriuose sektoriuose poreikį.

„Viceministrui (V. Šilinskui – BNS) reikėtų nueiti į pačią Užimtumo tarnybą. Jos duomenys rodo labai paprastą dalyką – jeigu pasižiūrėsite į statistiką, tai yra pasiūlymas – 3,9 vietos vienam vilkikų vairuotojui. Kodėl jų neranda? Todėl, kad nėra“, – LRT radijui teigė E. Radišauskienė.

Jos teigimu, migrantai neužima lietuvių darbo vietų: „Jos tiesiog yra laisvos“.

„Pradėkime nuo to, kad tai ne tik darbo užmokesčio ar darbo sąlygų pas darbdavį problema. Tai yra ir valstybės problema, nes visas kompleksas – ir mokesčių sistema, viskas įsivažiuoja. Iš esmės visi turime daryti, kad būtų patrauklios sąlygos, ir tie darbuotojai, lietuviai, norėtų dirbti pas mus“, – teigė buvusi viceministrė.

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas Povilas Drižas teigė, kad Lietuvoje nėra „normalios“ migracijos politikos ir strategijos. 

„Šiai dienai (43 tūkst. kvotos – BNS) užteks. Kas bus po dvejų ar trejų metų, mes negalime pasakyti, nes teisės aktai yra keičiami ir iniciatyvos yra daromos visiškai neprognozuojamai. Šiandien migracijos politikos normalios, kurios strategiją turėtume, Lietuvoje nėra“, – teigė P. Drižas.

„Jeigu (...) kai trejus metus galioja tas kvotų režimas, mes galėjome bent jau suprasti, priprasti iš išmokti dirbti su šituo kvotiniu procesu, tai po trejų metų galiojimo (...), mes manome, kad dabar yra iniciatyva keisti sistemą iš pagrindų“, – pridūrė ji.

Pasak P. Drižo, 43 tūkst. užsieniečių įdarbinimo kvota siūloma neatlikus poveikio vertinimo. Pasak TTLA vadovo, šiuo metu šalies transporto sektoriuje dirba 130 tūkst. žmonių, iš kurių 88 tūkst. – vairuotojai.

Jo teigimu, užsieniečiai dirba už tą patį ar didesnį atlygį nei lietuviai, o Lietuvos transporto sektorius pagal darbo vietos brangumą Europos Sąjungoje (ES) yra 7-oje vietoje.

Mes turime galvoti irgi apie savo piliečius.

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavinčienė kėlė klausimą, kas pritaikius kvotą kontroliuotų darbuotojų darbo sąlygas ir atlyginimus. Tačiau, ji sutiko, kad darbuotojų iš trečiųjų šalių migracija turi būti kontroliuojama.

„Mes turime galvoti irgi apie savo piliečius. Mūsų labai mažai, šalis maža ir jeigu nekontroliuojamas darbo jėgos antplūdis iš trečiųjų šalių, tai vieną kartą atsibusime – lietuviai išvyks iš Lietuvos, o čia atvyks kiti piliečiai“, – LRT radijui sakė K. Krupavičienė.

Ministerijos duomenimis, nuo 2023 metų vasario stebimas trečiųjų šalių piliečių, atvykstančių dirbti, augimas. Jų pagrindinės kilmės šalys yra Uzbekistanas, Baltarusija, Ukraina, Kirgizija, Tadžikistanas, Kazachstanas.

Pagal šiems metams patvirtintą kvotą šalies įmonės galės paprasčiau įdarbinti 40,25 tūkst. trūkstamų profesijų žmonių – tiek pat, kiek ir 2023 metais.