Tobulinant privačių operatorių valdomą gyventojų perspėjimo mobiliaisiais tinklais sistemą, ji galėtų pereiti į valstybės rankas ir tapti kritine infrastruktūra, sako vidaus reikalų viceministras.

Pasak Vitalijaus Dmitrijevo, sistemą perėmus valstybei ji būtų tobulinama.

„Matau, kad mums reikės prieiti prie tos išvados, kad šita sistema turėtų patapti valstybės kritine infrastruktūra, kad valstybė ją ir valdytų, (...) iš esmės pakeltų ją į šiek tiek aukštesnį lygį“, – praėjusią savaitę Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete teigė V. Dmitrijevas.

Viceministras parlamentarams pristatė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programą iki 2030 metų. Joje numatyta tobulinti centralizuotą sirenų sistemą bei įsigyti 275 naujas sirenas, sukurti ir į bendrą gyventojų perspėjimo sistemą integruoti mobiliąją programėlę.

„Sistemą planuojame atnaujinti. Šiai dienai vyksta diskusija su ekspertais ir techniniais žmonėmis, kurie teikia savo siūlymus“, – kalbėjo jis.

Pasak  V. Dmitrijevo, iki šiol gyventojų perspėjimas dėl Astravo atominės elektrinės grėsmės buvo orientuotas į 17 arčiau Baltarusijos esančių Lietuvos savivaldybių, o likusi šalies dalis dar „nepakankamai padengta perspėjimo sistemomis“.

„Dvylika jos (perspėjimo sistemos – BNS) veikimo metų parodė, kad taip, trikdžių yra, bet privatus tiekėjas šitą paslaugą dabar teikia ir mes norime, kad ji veiktų geriau“, – tikino V. Dmitrijevas.

Paskutinį kartą gyventojų perspėjimo sistema tikrinta kovą, simuliuojant avariją Astravo jėgainėje. Tuomet gyventojai girdėjo sirenų gausmą, į mobiliuosius telefonus gavo perspėjimo pranešimus.

Viceministro teigimu, VRM apklausa parodė, kad perspėjamąsias SMS žinutes gauna 67 proc. gyventojų, o tai rodo, jog sistema veikia. Tačiau, pasak jo, dėl įvairių priežasčių sistemos trikdžiai fiksuojami po kiekvienų pratybų.

„Po kiekvienų pratybų irgi dažnai susiduriame su tuo, kad tenka pasiaiškinti, kodėl nesuveikė sistema, pavyzdžiui, viename ar kitame regione arba valdant vienam ar kitam operatoriui. Yra labai skirtingos priežastys“, – kalbėjo V. Dmitrijevas.

VRM parengtoje programoje numatytos pagrindinės civilinės saugos plėtros kryptys bei konkrečios priemonės iki 2030 metų, jų finansavimo poreikiai.

Pasak viceministro, programoje yra septyni prioritetai: priedangų infrastruktūros, perspėjimo sistemų plėtra, krizių valdymo ir civilinės saugos bei sveikatos sistemos atsparumo didinimas, pagalbos komandų formavimas, mokymo pajėgumų stiprinimas, pasirengimas Astravo elektrinės galimai avarijai.

Programa siekiama išplėtoti priedangų tinklą, kad miestuose galėtų pasislėpti 60 proc., o rajonų – 40 proc. gyventojų.

Be to, VRM siekia parengti nacionalinį gyventojų evakavimo planą. Jos skaičiavimu, visai programai reikės apie 243 mln. eurų.

Kritine infrastruktūra laikomi nacionaliniam saugumui strategiškai svarbūs energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kariniai objektai.