„Šiuo metu mūsų kariuomenė vizituoja jau konkrečias atrinktas vietoves. Esame labiau taip apsistoję ties keturiomis ir iš tų keturių, tada, po visų galutinių apžiūrų, spręsimės, žiūrėsime“, – BNS Rūdninkuose sakė viceministrė.
Pasak jos, iš pradžių krašto apsaugos sistema vertino septynias potencialias teritorijas.
Anksčiau Krašto apsaugos ministerija skelbė, kad Lietuvoje siekiama įkurti ne vieną, o du naujus poligonus. Vienas jų tikrai turėtų būti brigados dydžio – apie 20 tūkst. hektarų. Dėl kito poligono dydžio dar ketinama priimti sprendimus.
Pasak O. Mašalės, kariuomenei taip pat būtų naudinga turėti daugiau mokymo teritorijų – vietovių, kuriose karinė technika galėtų manevruoti, bet ne šaudyti – tačiau pagrindinis tikslas dabar yra rasti vietų poligonams.
Viceministrė taip pat sakė, jog krašto apsaugos sistemos atstovai tęsia susitikimus su savivaldybėmis, kad sutartų dėl konkrečių naudų poligonus jų teritorijoje leisiantiems steigti regionams.
Kol kas nėra aišku, kiek laiko galėtų užtrukti poligonų įrengimas, tačiau preliminariai skaičiuojama, kad trukmė siekia iki ketverių metų.
Kaip skelbė BNS, naujam brigados dydžio kariniam poligonui vietos ieškoma Lietuvoje siekiant sukurti nacionalinę diviziją, daugėjant sąjungininkų karių, augant šauktinių skaičiui ir rezervui, įsigyjant naujos karinės technikos.
Pernai rudenį Seimas nusprendė steigti mokymo teritorijas Tauragės ir Šilalės rajonuose, jose nebus galima šaudyti.
Iš viso šalyje yra devyni poligonai.
2-ojo etapo derybos dėl Rūdninkų poligono
Rūdninkų poligono ir karinio miestelio pradiniams vystytojams skelbiant apie ketinimus anksčiau nei planuota užbaigti pirmuosius darbus vystant šią teritoriją, Krašto apsaugos ministerija (KAM) sako dėsianti pastangas greičiau atrinkti įmones ir tolesnėms statyboms.
Pirmąjį statybų poligone etapą už 125 mln. eurų įgyvendinanti bendrovė „Eika Construction“ (buvusi „Eikos statyba“) teigia ketinanti jį užbaigti pusmečiu anksčiau nei planuota.
Derybose kaip tango, yra šokama dviese.
Tuo metu antrajam etapui, kuris vyks pasitelkiant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (PPP) modelį, įmones ketinta atrinkti ir sutartis pasirašyti iki metų pabaigos, bet krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė teigia, jog verslui esant geranoriškam įmanoma paspartinti ir šį terminą.
Ji antradienį Rūdninkų poligone Šalčininkų rajone žurnalistams pristatė projekto eigą.
„Derybose, kaip tango, yra šokama dviese. Tai šitoje vietoje, jeigu mes neturėsime jokių teisinių ginčų iš verslo pusės, jeigu verslas ateis tinkamai pasirengęs į derybas – taip, mes iš savo pusės jau dirbame dieną naktį, mūsų pirkimo komisija dirba atitinkamai dieną naktį, kad būtų tinkamai pasirengta toms deryboms“, – sakė O. Mašalė.
„Neslėpsiu, netgi ta ambicija sutartis turėti metų pabaigoje, ji jau yra labai didelė. Tai jeigu mums pavyks dar šiek tiek anksčiau, tai bus dar viena gera žinia šitam projektui“, – pridūrė ji.
Antrasis Rūdninkų karinio miestelio vystymo etapas yra suskaidytas į tris dalis. Vienos dalies statybos kaina sieks apie 400 mln. eurų, o bendri valstybės įsipareigojimai gali siekti apie 1,8 mlrd. eurų (su PVM).
BNS rašė, kad antrojo etapo konkursas baigėsi birželio pradžioje, tačiau ministerija neatskleidžia, kiek paraiškų sulaukė. Viena įmonė galės dalyvauti ne daugiau kaip dviejose iš trijų projekto dalių.
O. Mašalė sakė, kad ministerija jau baigia vertinti visus pateiktus dokumentus, kurių turi būti 14 tūkst. puslapių.
„Tas vertinimo procesas eina į pabaigą, jau yra teikiami komentarai įmonėms, kad jos galbūt pateiktų tam tikrą informaciją, kažką pakoreguotų, kas yra galbūt tam tikros techninės klaidos ir panašiai. Ir tikimės jau liepos mėnesį pradėti tą derybų etapą“, – teigė viceministrė.
Anot jos, derybos su potencialiais rangovais skaidomos į tris dalis – technines, teisines ir finansines.
„Ar galima padaryti kažką greičiau, kaip verslas norėtų? Tikrai galima, jeigu tik visi būsime tinkamai nusiteikę ir ieškosime to geriausio sprendimo Lietuvos valstybei“, – kalbėjo O. Mašalė.
Tikisi, kad Rūdninkuose leis treniruotis lietuviams
Kaip rašė BNS, Vokietijos pajėgoms svarbus Rūdninkų karinis miestelis statomas maždaug pusantro kilometro atstumu nuo Rūdninkų gyvenvietės, projektą norima įgyvendinti iki 2027-ųjų.
Berlynas yra įsipareigojęs iki 2027 metų pabaigos dislokuoti karių brigadą Lietuvoje.
O. Mašalė sakė, jog tariamasi, kad Rūdninkų poligone galėtų būti rengiamos tiek Lietuvos, tiek visų kitų sąjungininkų pratybos, nors gyventi čia planuoja tik vokiečiai.
„Mes derinamės, kad treniruotųsi visi sąjungininkai, įskaitant ir mūsų karius. Visgi, tai yra Vokietijos brigadai pirmiausia skirtas projektas ir čia dar yra diskusijų ir pokalbių objektas, bet norėtume, kad čia ir kuo daugiau mūsų karių treniruotųsi“, – teigė viceministrė.
„Bet natūralu, kai vyksta tarptautinės pratybos, tai čia mes matysime visų valstybių uniformas. (...) Tai bus didžiausias poligonas Lietuvoje ir net neabejojame, kad Vokietijos partneriai suteiks galimybę čia treniruotis bet kurių šalių iš NATO kariams“, – pridūrė ji.
Pasak O, Mašalės, tikimasi, kad šių metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje Rūdninkų poligone jau galės būti rengiamos kovinio šaudymo pratybos.
„Eika Construction“ įgyvendinamo pirmojo etapo metu iškils būsimo karinio miestelio infrastruktūros dalis, leisianti daliai Vokietijos brigados įsikurti dar nepabaigus viso miestelio statybos. Šio etapo metu vystomos ir šaudyklos, kurios leis poligone treniruotis nesulaukus 2027 metų.
O. Mašalė sakė, kad pirmojo etapo „progresas yra geresnis negu tikėjomės“: „Čia yra toks gražus įrodymas, kas būna, kai valstybė ir verslas veikia išvien.“
„Eika Construction“ direktorius Almantas Čebanauskas kartojo, kad įmonė ketina spėti įgyvendinti pirmojo etapo darbus pusmečiu anksčiau nei planuota.
Pasak jo, vieni didžiausių projekto iššūkių yra tempas ir darbų eigoje besikeičiantys reikalavimai.
„Tai čia mes kartais su kolegom juokaujam, mes važiuojam autostrada 140 (kilometru per valandą – BNS), dar kažkas pasikeičia ir mums po to automobilį kartu su užsakovu reikia išlaikyt ant to kelio, nes iš tikrųjų (...) per 11 mėnesių ir suprojektuoti, pradėti statyti, tai realiai neįmanoma vykdyti darbų taip, kad jie vyktų nuosekliai – viena padariau, po to kita. Viskas eina lygiagrečiai“, – Rūdninkų poligone trečiadienį žurnalistams teigė A. Čebanauskas.
„Didžiausi iššūkiai vis dėlto yra tam tikri specifiniai reikalavimai, (...) vis dėlto ir poreikiai keičiasi. Ne iš esmės, bet būna pasikeitimų, tai reikia suspėti juos atliepti“, – pridūrė jis.
Karinės infrastruktūros – už 4 mlrd. eurų
Šiuo metu visoje Lietuvoje vystoma apie 200 karinės infrastruktūros projektų, jų bendra vertė per artimiausius ketverius metus sieks apie 4 mlrd. eurų.
Ar galima padaryti kažką greičiau, kaip verslas norėtų? Tikrai galima, jeigu tiktai visi būsime tinkamai nusiteikę ir ieškosime to geriausio sprendimo Lietuvos valstybei.
O. Mašalės teigimu, projektai apima tiek statybas Rūdninkuose, tiek Šiaulių aviacijos bazėje ir kitur. Visoje šalyje taip pat statomi karo logistikos statiniai.
„Yra gausybė tvorų netgi, kurias turime pastatyti, kad užtikrintume, pavyzdžiui, karinės technikos saugumą. Tai tų projektų yra labai labai daug ir labai skirtingų“, – sakė viceministrė.
Siekiant suvaldyti projektų gausą, šiuo metu pertvarkoma už karinės infrastruktūros vystymą atsakinga Infrastruktūros valdymo agentūra (IVA).
„Čia norime sutelkti vadybininkus profesionalus, kurie, žinoma, daugiausia turi statybos, inžinerijos, projektų valdymo žinių. Bet lygiai taip pat svarbu mums yra ekspertai, kurie išmano viešuosius pirkimus, kurie išmano teisę, kurie išmano finansus. Galų gale, čia dirbs žmonės, kurie dirba su skaidrumo užtikrinimu, nes tai irgi yra ne mažiau svarbus aspektas“, – sakė O. Mašalė.
Pasak jos, planuojama, kad per artimiausius aštuonis-devynis mėnesius IVA personalas išaugs nuo 80 iki 140 žmonių, įstaiga reorganizuota, jos biudžetas sieks apie 11 mln. eurų per metus.
„Atsiranda, pavyzdžiui, tokie strateginiai departamentai, skyriai, kur yra dedikuoti tik Vokietijos brigados projektams, kurie dedikuoti tik Lietuvos nacionalinės divizijos projektams ir kurie dedikuoti tik elektroninėms apsaugos sistemoms, nes čia irgi dar yra ne mažiau svarbu užtikrinti apsaugą tokių pastatų. Žodžiu, yra tokia didžiulė reforma“, – kalbėjo krašto apsaugos viceministrė.
BNS rašė, kad gynybos finansavimą didinanti Lietuva investuoja ne tik į vokiečių ir kitų sąjungininkų priėmimą, bet ir savo kariuomenės plėtrą.
Iki 2030 metų kariuomenėje planuojama išvystyti diviziją, tam pirmą kartą nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos istorijoje bus įsigyti tankai, taip pat kita sunkioji technika.
2026-2030 metais Lietuvos gynybos finansavimas turėtų pasiekti apie 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto.
Naujausi komentarai