Trijų dienų renginys subūrė Lietuvos institucijų atstovus ir tarptautinius ekspertus iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Europolo, Suomijos ir kitų partnerių organizacijų.
Dabartinėje geopolitinėje situacijoje Lietuvos ir visos Europos pasirengimas CBRN incidentams tampa vis svarbesne nacionalinio ir europinio saugumo dalimi. Mokymų metu dalyviai gilino žinias apie atsitiktinės ir tyčinės kilmės CBRN grėsmes – nuo pramoninių avarijų ar biologinių protrūkių iki sąmoningai sukeltų incidentų. Taip pat dalijosi tarptautine patirtimi ir tobulino praktinius reagavimo įgūdžius. Labiausiai mokymuose buvo pabrėžiamas institucijų pasirengimas, greitas reagavimas ir veikimas kaip bendrai sistemai, nes tai kritiškai svarbu šių grėsmių atvejais.
Pirmosiomis dienomis vyko teoriniai užsiėmimai, kuriuose aptartas grėsmių valdymas Lietuvoje, sveikatos sistemos pasirengimas, taip pat kriminaliniai ir teroristiniai CBRN grėsmių aspektai ir tarptautinė praktika. Trečiąją dieną vyko praktinės pratybos – dalyviai dirbo su asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir sprendė realistiškus krizių scenarijus.
Ekstremalių sveikatai situacijų centro direktorė Audronė Sviklaitė pabrėžė mokymų svarbą: „Pasirengimas krizėms prasideda dar iki joms įvykstant. Tokie mokymai leidžia institucijoms ne tik stiprinti kompetencijas, bet ir praktiškai patikrinti, kaip valstybė gebėtų veikti sudėtingų ekstremalių situacijų metu. Šiandien ypač svarbu, kad skirtingos institucijos gebėtų veikti kaip vienas mechanizmas – greitai priimti sprendimus, koordinuoti veiksmus ir užtikrinti efektyvų reagavimą į grėsmes“, – sakė Ekstremalių sveikatai situacijų centro direktorė Audronė Sviklaitė.
„rescEU“ – stipresnės Europos pasirengimo krizėms pagrindas
Mokymai organizuojami įgyvendinant „rescEU“ – ES civilinės saugos rezervų formavimo projektą, kuris stiprina valstybių pasirengimą reaguoti į didelio masto krizes, kai nacionalinių pajėgumų nepakanka.
„rescEU“ apima bendrus Europos strateginius išteklius – nuo medicinos atsargų ir apsaugos priemonių iki CBRN reagavimo įrangos, kurie gali būti greitai mobilizuojami visoje Europoje. Priemonė sukurta reaguojant į pastarųjų metų iššūkius – nuo didžiųjų miškų gaisrų ir COVID-19 pandemijos iki augančių geopolitinių ir hibridinių grėsmių.
„rescEU“ projekto vadovė Raimonda Klimašauskaitė akcentuoja besikeičiantį grėsmių pobūdį: „Grėsmės keičiasi – biologinės rizikos šiandien gali būti tiek natūralios, tiek sukeltos žmogaus. Todėl svarbu, kad specialistai dalytųsi patirtimi ir praktiškai tikrintų savo pasirengimą“, – sakė ji. Projekto vadovė pabrėžia jo reikšmę Lietuvos pasirengimui: „Įgyvendindami „rescEU“ projektą Lietuvoje, kuriame sandėliavimo infrastruktūrą medicinos priemonėms ir asmens apsaugos priemonėms kaupti. Anksčiau pagrindinis dėmesys buvo skiriamas medicininei saugai, tačiau dabar vis daugiau dėmesio skiriame platesniam grėsmių spektrui. Po šių mokymų, įvertinus galimas grėsmes, planuojame papildyti sandėlių atsargas taip, kad jos geriausiai atitiktų poreikius.“
Ekspertų įžvalgos: pasirengimas, bendradarbiavimas ir praktika
ESSC Ekstremalių sveikatai situacijų koordinavimo skyriaus patarėja Darija Platūkytė pabrėžia tarptautinio bendradarbiavimo svarbą: „Net jei Lietuvoje didelių CBRN incidentų pasitaiko retai, Europoje jie realūs, todėl pasirengti būtina. Svarbu ir tai, kad krizės atveju nesame vieni ir galime remtis Europos partnerių pagalba. Pagrindinis mokymų tikslas – stiprinti institucijų bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad institucijos veiktų kaip bendra sistema.“
Daugelis grėsmių šiandien yra tarpusavyje susijusios, dažnai kyla ir skaitmeninėje erdvėje, todėl svarbu matyti platesnį kontekstą.
Nacionalinio krizių valdymo centro Planavimo biuro vedėjas Aurimas Guščius akcentuoja tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir praktinio pasirengimo svarbą: „Tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra esminis dalykas kovojant su grėsmėmis. Viena institucija negali pasiekti savo tikslų ir tik tarpsektorinis bendradarbiavimas tai leidžia. Krizių valdymo įstatymas apibrėžia, kurios institucijos už ką atsakingos ir kas koordinuoja veiksmus, tačiau būtina nuolat ruoštis įvairioms situacijoms. Reagavimo greitis yra labai svarbus, nes jis lemia galimus padarinius ir situacijos mastą.
Per pratybas institucijos ruošiamos veikti realiose krizinėse situacijose. Lietuvoje vyksta daug tokių mokomųjų stalo pratybų ir viską vainikuoja mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos „Vyčio skliautas“, kurios vyksta kiekvienais metais rugsėjo–spalio mėnesį. Tam, kad strateginio lygmens pratybos vyktų sklandžiai, reikalingos ir tokios mažesnės, pritaikytos skirtingoms institucijoms pratybos.
Svarbiausia – po pratybų identifikuoti silpnąsias vietas ir matyti, kur reikia tobulėti. Tada galime sakyti, kad pratybos pavyko. Mūsų tikslas visą laiką yra surasti sunkias vietas, jas identifikuoti ir tada ruošti institucijas, keisti teisės aktus, procedūras, kad pasiektume savo tikslą.“
Tarptautinis ekspertas, Europolo CBRN grėsmių ir sprogmenų skyriaus vadovas João Simõesas pabrėžia europinės patirties svarbą: „Šie mokymai yra labai svarbūs, nes leidžia nacionaliniu lygmeniu pritaikyti europinę patirtį. Jie padeda geriau suprasti, kokios grėsmės kyla ne tik pasaulyje, bet ir Europoje, ir kaip su jomis tvarkosi kitos šalys.
Daugelis grėsmių šiandien yra tarpusavyje susijusios, dažnai kyla ir skaitmeninėje erdvėje, todėl svarbu matyti platesnį kontekstą. Tokie mokymai padeda geriau pasirengti ir efektyviau reaguoti. Čia teorinės žinios yra būtinos, tačiau jas būtina išbandyti praktiškai. Tik taip galima įvertinti realias silpnąsias vietas ir pasirengimo lygį. Svarbiausia, kad jų metu išryškėja problemos, galime identifikuoti sistemos trūkumus ir juos ištaisyti.“
Stiprinamas pasirengimas ir atsparumas grėsmėms
Tokio pobūdžio mokymai ne tik stiprina Lietuvos, bet ir visos Europos atsparumą CBRN grėsmėms. Jie leidžia institucijoms veikti koordinuotai, greitai identifikuoti silpnąsias vietas ir nuosekliai gerinti pasirengimą sudėtingoms ekstremalioms situacijoms.
(be temos)