Mokytojo rankose yra skatinti norą būti žmogumi, o ne kvailiu, sako buvęs valstybės vadovas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Vytautas Landsbergis.

"Jūsų rankose Lietuvos ateitis ir dabartis, bet ne tik Lietuvos. Čia kreipiuosi į istorijos mokytojus, nors visi mokytojai turėtų būti istorijos mokytojai, kaip ir visi mokytojai turėtų būti moralės, etikos mokytojai", - pirmadienį į Seime vykstančią konferenciją apie istorijos mokymą kreipėsi V.Landsbergis, šiuo metu dirbantis Europos Parlamente.

Jis sakė, jog šio laikotarpio iššūkis mokytojui - sudominti vaikus žinoti, skatinti smalsumą. "Šio laikotarpio iššūkis - ar smalsu žinoti, nes yra tiek daug pasiūlymų, pagundų leisti laiką nesirūpinant ką nors iš esmės sužinoti, užmušti laiką pramogomis, linksmybėmis, žaidimais", - sakė europarlamentaras.

Anot politiko, yra žaidimų, kurie irgi gali būti nukreipti į žinojimą, tačiau jis retoriškai klausė, ko tikėtis iš vaikų, kurie "nuo mažens šaudo ekranuose, kas daugiau prišaudys žmonių".

"Atsvara pliuškių visuomenės ugdymui ar augimui yra sudominimas arba parodymas, žmogui savaime turi būti smalsu žinoti. Jūsų rankose yra skatinti smalsumą, skatinti žinoti ir norą būti žmogumi, ne kvailiu, ne pliuškiu, tai yra asmens ugdymo ir augimo pamatas", - sakė V.Landsbergis.

Konferencijoje kalbėjusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė ragino mokytojus nebijoti nukrypti nuo tiesioginės tos dienos temos, minint svarbias šaliai datas ir įvykius.

"Lituanistika, istorija - ne tos disciplinos, kurias galima matuoti trimestrais", - sakė I.Degutienė, prisiminusi televizijos laidą, kurioje moksleivis, paklaustas, ką žino apie Romą Kalantą, atsakė, jog apie tai mokysis tik kitais metais.

"Taip tikrai neturėtų būti. Noriu nuoširdžiai pakviesti mokytojų auditoriją: nepabijokite bent trumpam nukrypti nuo tiesioginės tos dienos temos, jeigu Lietuva mini vasario 16-ąją ar birželio 14-ąją. Pasikalbėkime su vaikais apie ryšį, kuris sieja mūsų praeitį ir dabartį", - sakė parlamento vadovė.

Ji taip pat sakė, kad kalbėdami apie savo istorinę praeitį žmonės per dažnai linkę matyti tik auką, skriaudą, nuoskaudą, o nematyti pasiaukojimo, pasipriešinimo, tikrojo žmogiško ir tautinio orumo.

Pirmadienį Vilniuje Seimo rūmuose vyksta konferencija, kurioje politikai, istorikai ir pedagogai diskutuoja, koks turėtų būti šiuolaikinis istorijos mokymas ir mokymasis.

Konferenciją Seime šia tema organizuoja istorijos mokytojai, kurie dėstydami naujausiųjų laikų Lietuvos istoriją jaučia didesnį metodinės medžiagos šia tema poreikį, teigiama Seimo Ryšių su visuomene skyriaus pranešime.