VOKIETIJA TIKISI LIETUVAI SKIRTĄ BRIGADĄ UŽPILDYTI SAVO NORU ATVYKTI PASIRYŽUSIAIS KARIAIS

Bundesveras viliasi, kad Lietuvoje planuojamą dislokuoti brigadą pavyks užpildyti savo noru atvykti pasiryžusiais kariais, sako Vokietijos 10-osios divizijos, kurios sudėtyje ir bus minima brigada, vadas Ruprechtas von Butleris.

Iš viso į Lietuvą per artimiausius kelerius metus planuojama perkelti apie 5 tūkst. vokiečių karių. Šios brigados branduolį sudarys 203-iasis tankų batalionas iš Šiaurės Reino-Vestfalijos ir 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas iš Bavarijos.

„Esant poreikiui, dislokuosime karius duodami jiems įsakymą vykti į Lietuvą. Turime galimybę tą padaryti, bet nemanau, kad to prireiks, nes turime labai daug savanorių. Tad kodėl nepaimti savanorių? Jų galime pasitelkti ir iš kitų batalionų“ – BNS sakė Vilniuje viešintis generolas majoras.

„Taigi, naujos brigados Lietuvoje dislokavimas sukels didelį žmonių judėjimą – ne tik iš Vokietijos į Lietuvą, bet ir Vokietijos viduje“, – pridūrė jis.

Transformuodama savo kariuomenę, Vokietija iki 2025 metų planuoja įkurti vieną pažangiausių NATO divizijų. Ji būtų suformuota R. von Butlerio vadovaujamos divizijos pagrindu. Lietuvoje dislokuojama brigada taip pat būtų priskirta šiam naujai formuojamam vienetui.

Kol kas R. von Butleriui yra pavaldus vienas iš pagrindinių brigadą Lietuvoje sudarysiančių vienetų – 122-asis šarvuotasis pėstininkų batalionas. Su jo kariais generolas teigė jau prieš maždaug mėnesį aptaręs būsimą dislokavimą Lietuvoje.

„Daugiau nei 50 proc. bataliono jau pasakė: OK, mes atvyksime į Lietuvą. Kiti 50 proc. ateis iš kitų vokiečių batalionų. Taigi, turime daug savanorių, daug žmonių. Daugelis karių tikrai nori būti čia, kad parodytų Aljanso norą ginti mūsų gimtąsias šalis“, – kalbėjo vadas.

Vokiečių leidinys „Der Spiegel“ pernai rugsėjį skelbė, kad atlikus potencialiai tinkamų dalinių apklausą, paaiškėjo, kad tik kas penktas karys norėtų savanoriškai vykti į Lietuvą.

R. von Butleris šį skaičių vadino labiau teoriniu ir „žaliu“.

Ruprechtas von Butleris (I. Gelūno/BNS nuotr.)

„Kita vertus, kariuomenėje yra 60 tūkst. karių. Taigi, jei imame penktadalį, tai turime 12 tūkst., kurie savanoriškai atvyktų į Lietuvą, o mums reikia 5 tūkst. brigadai. Taigi, mums karių pakaktų ir tokiu atveju“, – sakė generolas.

Tikisi, kad brigada galės keistis vienetais su Lietuvos kariuomene

Remiantis Vokietijos ir Lietuvos pasirašytu planu dėl brigados dislokavimo, 2025–2026 metais vyks pagrindinis vienetų perkėlimas. Pilną operacinį brigados pajėgumą pasiekti planuojama 2027 metais.

Į brigadą bus integruotas ir 2017 metais Lietuvoje dislokuotas Vokietijos vadovaujamas tarptautinis NATO batalionas. Tą ketinama padaryti 2026 metais.

„Labai svarbu, kad Vokietija parūpina pilną brigadą – atvykstame su visa įranga, su personalu. Tai bus pilnavertė brigada, 100 proc. užpildyta karine technika ir personalu“, – kalbėjo generolas.

Nors brigada bus pavaldi Vokietijos divizijai, R. von Butleris tikisi glaudaus jo bendradarbiavimo su Lietuvos kariuomene.

„Labai svarbu, kad pratybas vykdytume glaudžiai bendradarbiaudami su Lietuvos pajėgomis. (...) Sąveika yra labai svarbu aspektas. Tačiau kai jau būsime čia dislokuoti ir pavyks pasiekti gerą sąveikos lygį, manau, kad tuomet turėtume net žengti žingsnį toliau. Tuomet reikėtų jau kalbėti apie gebėjimą keistis vienetais“, – teigė karininkas.

„Galbūt vokiečių dalinys galėtų būti tiesiogiai pavaldus, pavyzdžiui, brigadai „Geležinis Vilkas“, arba brigados „Geležinis Vilkas“ elementas galėtų būti pavaldus „Lietuvos brigadai“. Taigi, jei mums tikrai pavyktų pasiekti tokį lygį, kad mūsų mokymo procedūros, mūsų standartai būtų tokie artimi, kad galėtume apsikeisti net vienetais, tai būtų idealu, tačiau tam reikia papildomų mokymų“, – pridūrė jis.

Šeimų skaičiaus dar nežino

Vokiečių kariai tarnaus Rūdninkuose ir Rukloje, dalis jų gyvens Vilniuje bei Kaune, papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.

Tai bus pilnavertė brigada, 100 proc. užpildyta karine technika ir personalu.

Dalis karių dėl ilgo rotacijos laikotarpio turėtų atvykti su šeimomis. Būstas joms turėtų būti prieinamas Vilniuje ir Kaune ar netoli šių miestų. Numatomos dvi pagrindinės apgyvendinimo galimybės: nuomojant arba vystant naujus gyvenamuosius kvartalus.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad daugiau detalių šiuo klausimu bus tada, kai Berlynas nurodys tikslų atvykstančių šeimų skaičių.

R. von Butleris teigė kol kas dar negalintis nurodyti, kiek artimųjų atvyks kartu su kariais.

„Šiuo metu atliekame su tuo susijusias procedūras. (...) Taigi, jei dabar pasakyčiau skaičių, tai būtų neteisinga. Dabar turime pasikalbėti su kariais ir išsiaiškinti, kiek jų norėtų atvykti su šeimomis“, – kalbėjo generolas majoras.

Kaip galimą šeimų skaičiaus pavyzdį, jis pateikė Prancūzijoje dislokuotą batalioną, kur artimieji kartu atvyko su penktadaliu karių.

„Manau, kad ilgainiui (šeimų skaičius – BNS) augs. Iš pradžių jų bus mažiau, paskui jie pamatys, kad Lietuva yra labai patraukli šalis“, – teigė Vokietijos 10-osios divizijos vadas.

Berlyno ir Vilniaus pasirašytame plane taip pat nurodoma, kad vidutinės trukmės laikotarpiu Vokietija Lietuvoje ketina steigti vieną ar dvi užsienio Bundesvero mokyklas ir vaikų priežiūros įstaigas vokiškai kalbantiems vaikams.