Premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas Virgis Valentinavičius teigė, kad ministras pirmininkas apgailestauja dėl to, kad V.Putinas nusprendė nevykti į Vilnių, tačiau tokiam jo sprendimui per daug reikšmės neteikia.

Valstybės vadovai nenusivylė

"Tai nėra svarbus signalas tolesniems santykiams su Rusija, kurie dabar yra gana geri. Vieno neatvykimo sureikšminti tikrai neverta, nors pratęsti pokalbį su V.Putinu būtų buvę įdomu", – premjero nuomonę išdėstė V.Valentinavičius.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, anot jos atstovo Lino Balsio, mano, kad V.Putino apsisprendimas nevykti į Lietuvą nėra joks ženklas dėl tolesnių Rusijos santykių su Lietuva.

"Rusija pati gali nuspręsti, kokio atstovavimo jai užtenka. Prezidentė neturi čia ką komentuoti, nes nemano, kad tai yra koks nors signalas tolesniems šalių santykiams", – dienraščiui sakė L.Balsys.

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis mano, jog V.Putino neatvykimas reiškia, kad "arba V.Putinas turi svarbesnių reikalų, arba nemano, kad Rusijai reikia geresnių santykių su Lietuva". "O gal jie V.Putinui ir taip atrodo pakankamai geri?" – retoriškai klausė V.Landsbergis.

Antausis Lietuvai

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Arūnas Valinskas teigia, kad toks V.Putino sprendimas yra dar vienas antausis Lietuvai.

Pirmąjį, pasak A.Valinsko, Lietuva gavo tuomet, kai į Nepriklausomybės dienos minėjimą neatvyko Prezidentės kviestas Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

"Tai rodo, kad dar kartą Rusija nepraleido progos pažeminti Lietuvą, nesvarbu to, ar mes keliaklupsčiavome prieš Rusiją ar ne. Tai rimtas signalas Lietuvai, kad reikia susimąstyti apie užsienio politikos kursą", – sakė A.Valinskas.

Valdžia to užsitarnavo

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Justinas Karosas teigia, kad V.Putino neatvykimas į Lietuvą nepagerins mūsų santykių su Rusija, tačiau dėl to, pasak J.Karoso, kaltinti Lietuva gali tik save.

"Priežastis galėjo būti ir nekorektiškas pakvietimas į Kovo 11-osios minėjimą, ir Prezidentės požiūris į gegužės 9-osios iškilmes, kuriose dalyvavo kitų Baltijos šalių prezidentai, o ji išvyko į Airiją", – sakė J.Karosas.

Be to, pasak politiko, įtakos tokiam V.Putinui sprendimui galėjo turėti Lietuvos Seimo ketinimai priimti rezoliuciją dėl padėties Gruzijoje. Tiesa, Seimo valdantieji, laukdami V.Putino atsakymo dėl atvykimo, buvo atidėję šios rezoliucijos priėmimą.

"Tokie dalykai visuomet erzina ne tik Rytus, bet ir Vakarus. Mes savo poziciją dėl Gruzijos esame išsakę ir tikrai nesolidu vis ją priminti", – teigė J.Karosas.

Atvyks daug svečių

Į BJVT susitikimą kviečiami visi šiai organizacijai priklausančių šalių vyriausybių vadovai: Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas, Danijos vyriausybės vadovas Larsas Rasmussenas, kitų BJVT šalių – Latvijos, Estijos, Norvegijos, Suomijos, Islandijos – premjerai. Kol kas nežinoma, kas atstovaus Lenkijai.