Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas patikino, kad jo vadovaujama įstaiga nenutekino informacijos apie numatomą „Snoro“ nacionalizavimą.

Antradienį V.Vasiliauskas atsakė į Seimo Antikorupcijos komisijos klausimus. Ši komisija tiria slaptų žinių apie valstybės planus dėl „Snoro“ nutekinimą, taip pat Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo aplinkybes. Pastarieji buvo atleisti po patikrinimo melo detektoriumi, tiriant informacijos apie „Snorą“ nutekinimo aplinkybes.

V.Vasiliauskas žurnalistams sakė esąs užtikrintas, jog informacija apie „Snoro“ banko nacionalizavimą nutekėjo ne iš Lietuvos banko. „Taip, aš esu tuo įsitikinęs. Taip, komisija to klausė“, – sakė V.Vasiliauskas.
Anot jo, Antikorupcijos komisijos nariai jo klausė, kiek piniginių lėšų buvo išimta iš banko, „Lietuvos rytui“ paskelbus publikaciją apie „Snorą“, likus kelioms dienoms iki šio banko nacionalizavimo. Visgi apie minimas „pinigines lėšas“ Lietuvos banko vadovas kalbėti nenorėjo.„Eina kalba apie didelius skaičius“, – sakė V.Vasiliauskas.

„Bet nuo mūsų viskas prasidėjo, - pripažino Lietuvos banko valdytojas, atsakydamas į klausimą, ar ne centrinis bankas buvo ta institucija, kurios sprendimai lėmė „Snoro“ nacionalizavimą. - Taip, mes buvome ta višta arba tas kiaušinis, nuo ko viskas prasidėjo, o toliau viską aiškinasi teisėsaugos institucijos“. 
Į Antikorupcijos komisijos posėdį antradienį taip pat buvo pakviesta ir Vilniaus universiteto psichologė Kristina Vanagaitė. Kaip teigė pati psichologė, į posėdį ji buvo iškviesta kaip specialistė, kuri turėjo išsakyti mokslinę poziciją dėl poligrafo (melo detektoriaus) rezultatų patikimumo.

„Kiekvienas žmogus gali būti tiriamas poligrafu, jei jis savanoriškai sutinka“, – žurnalistams sakė K.Vanagaitė. Bet ji pabrėžė negalinti komentuoti poligrafu tikrintų atleistų FNTT vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atvejo, nes nežino viso šio tyrimo detalių.

Anot jos, poligrafo parodymams įtaką gali padaryti labai daug įvairių veiksnių, bet tai yra vienintelis prietaisas, matuojantis objektyvius rodiklius – žmogaus fiziologinius rodiklius. „Poligrafo duomenys gali siekti 90 procentų tikslumą“, – tvirtino K.Vanagaitė.

Psichologė teigė, kad ppoligrafo parodymų tikslumas labai priklauso nuo paties poligrafologo, kuris tikrina kitus asmenis vadinamuoju melo detektoriumi.