Ministrų kabinetui trečiadienį pritarus Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtam projektui, jį patvirtinti dar turės Seimas.

„Sankcijos išlieka esminiu Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įrankiu Rusijos tebesitęsiančios agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje, bet (sankcijų – BNS) pratęsimas nebūna lengvas procesas, įvairiausių kyla iššūkių“, – pristatydama projektą Vyriausybės posėdžio metu kalbėjo užsienio reikalų viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė.

„Visi dirbame, kad tos sankcijos ES lygmeniu išliktų nustatytos, bet turime pasiruošę visiems įmanomiems scenarijams“, – teigė ji.

Kaip nurodoma projekte, Lietuvos vyriausybė galėtų nustatyti dviejų rūšių sankcijas: turto įšaldymą ir sektorinius ribojimus.

Abiem atvejais sankcionuojamų asmenų ir įmonių sąrašus nustatytų Ministrų kabinetas.

„Šios ribojamosios priemonės būtų taikomos tik išimtiniais atvejais, kaip kraštutinė priemonė, jei Europos Sąjungos mastu sankcijų Rusijai ir Baltarusijai taikymas būtų sustabdytas arba nepavyktų pasiekti sutarimo dėl tolesnio sankcijų Rusijai arba Baltarusijai pratęsimo“, – teigia URM.

Kaip rašė BNS, Vilnius siekia, jog sankcijas tokiu atveju įvestų ir kitos su Rusija ar Baltarusija besiribojančios Bendrijos narės, kad minėtų šalių prekės negalėtų patekti į Europos Sąjunga sausuma ir taip padidėtų prekybos kaštai.

„Lietuva turi būti pasiruošusi veikti kartu su kitomis Baltijos valstybėmis, nes Estijoje taip pat nustatyti Vyriausybei platūs įgaliojimai priimti tokius sprendimus, Latvijos vyriausybė taip pat gali tą daryti“, – sakė G. Grigaitė-Daugirdė.

Sankcijos Bendrijoje pratęsiamos bendru šalių sutarimu, tačiau šįkart nerimaujama dėl galimo Vengrijos veto.

ES nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, yra įvedusi 17 sankcijų Rusijai paketų.

Jos nukreiptos tiek prieš konkrečius asmenis, tiek prieš Kremliaus ekonomikos sektorius, įmones.