Konstitucijos pataisų projektas, numatantis teismo tarėjų instituto įtvirtinimą, neturėtų būti svarstomas, kol nesukurtas konkretus visuomenės atstovų dalyvavimo teismų veikloje modelis.
Tokiai Teisingumo ministerijos (TM) parengtai išvadai trečiadienį pritarė Vyriausybė. Ji paragino Seimą nesvarstyti grupės parlamentarų parengto Konstitucijos pakeitimo projekto.
Anot TM, siekiant suformuoti optimalią, geriausiai Lietuvos teisinei sistemai tinkantį visuomenės atstovų dalyvavimo teismų veikloje modelį, reikėtų Seime sudaryti darbo grupę tam modeliui parengti.
Seimo valdyba pernai kreipėsi į Vyriausybę, prašydama pateikti savo išvadą dėl dar 2007 metais grupės parlamentarų registruotų Konstitucijos pataisų.
Seimo nariai siūlo keisti tris pagrindinio šalies įstatymo straipsnius ir numatyti, kad teisingumą Lietuvoje vykdo teisėjai, teismo tarėjai ir teismai.
Tačiau išvadą rengusi TM teigia, kad konkretus teismo tarėjų dalyvavimo vykdant teisingumą modelis nėra numatytas: šiuo metu nėra aiškus teismo tarėjų statusas vykdant teisingumą (jie turėtų patariamojo ar sprendžiamojo balso teisę), teismo tarėjų dalyvavimo teismo darbe apimtis (jie dalyvautų nagrinėjant visas bylas ar tik dalį jų), teismo tarėjų skyrimo ir atleidimo tvarka, teismo tarėjams ir jų veiklai keliami reikalavimai.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad nesiūlomos ir tarėjų nepriklausomumo užtikrinimo priemonės, darbo apmokėjimo principai.
Tuo metu projekto iniciatoriai teigia, kad tarėjų instituto įtvirtinimas priartintų teismų sistemą prie visuomenės, užtikrintų jos atvirumą, teismai tarnautų žmonėms.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė praėjusį birželį yra sakiusi, kad Prezidentūroje svarstoma iniciatyva teismuose diegti tarėjų institutą, bet sakė, kad tarėjai turėtų spręsti ar patarinėti ne visose bylose.
Lietuvoje teismų tarėjų institucija panaikinta 1995 metais. Teisininkai ir politikai neturi vienos nuomonės, ar ją vertėtų atkurti. Tokios iniciatyvos šalininkai teigia, kad siūlomas reglamentavimas padidintų teismų veiklos skaidrumą. Savo ruožtu kritikai sako, kad tarėjų institutas nėra Lietuvos teisinės tradicijos dalis - jis įvestas sovietmečiu, todėl laikytinas svetimkūniu. Be to, nuogąstaujama, kad įvedus teismų tarėjų institutą, teismų procesai dar labiau pailgėtų.
Naujausi komentarai