Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė grupės Seimo narių siūlymui, kad nebaigus tyrimo ar teismo dėl gyvūnų konfiskavimo ar laukiant jų grąžinimo savininkui, gyvūnų gydymo, laikymo, nugaišinimo ir kitos paslaugos būtų apmokamos valstybės lėšomis arba Vyriausybės numatyta tvarka.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimus dar siūloma tobulinti. Pasak Žemės ūkio ministerijos, atimtų dėl nepriežiūros ar žiauraus elgesio gyvūnų šeimininkai turėtų apmokėti globėjų, kurie rūpinasi tokiais gyvūnais vykstant teismams, patirtas išlaidas.

Siūloma, kad vykstant teismams dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, jų priežiūros išlaidas laikiniems globėjams kompensuotų savivaldybės iš joms tam skirtų biudžeto lėšų. Vėliau jos regreso tvarka būtų susigrąžinamos iš gyvūno savininko. Papildomos lėšos savivaldybėms galėtų būti skiriamos nuo 2023 metų.

Šiuo metu visa finansinė našta tenka šunis, kates ir kitus gyvūnus priglobusioms organizacijoms. Didžiajai daliai konfiskuotų gyvūnų prireikia veterinarų paslaugų, o sąskaitos už jų gydymą ir laikymą apmokamos tik iš savanorių lėšų.

2021 metais laikinai gyvūnų globėjams perduoti 488 šunys ir 47 katės. Po teismų sprendimų buvo konfiskuoti 169 šunys ir 3 katės, iš jų 44 buvo konfiskuoti dėl žiauraus elgesio. Šiemet pirmąjį ketvirtį laikinai gyvūnų globėjams perduoti 276 šunys ir 35 katės. Įsigaliojus teismo sprendimams konfiskuota 111 šunų ir 15 kačių, iš jų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais – 19.

Pasak ministerijos, įstatymo pakeitimams reikėtų apie150 tūkst. eurų per metus.

Įstatymo projekto iniciatoriai pažymi, kad teisminiai procesai dažnai užtrunka ilgą laiką, o laikinai konfiskuotais gyvūnais turi rūpintis ir esant poreikiui gydyti laikini globėjai savo lėšomis.