Plačiau pakomentavo krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.
– Ar Baltarusija atitraukė šias pratybas nuo sienos?
– Žinojome, kad dalis tų pratybų vyks toliau nuo Lietuvos sienų, bet dalis pratybų vyksta ir šalia mūsų sienų. Mums tai nėra kažkoks siurprizas. Nėra visiškai tiesa, kad visos pratybos koncentruotos tik kitoje Baltarusijos dalyje, arčiau Baltarusijos ir Rusijos sienos.
– Dalis vis tiek liks šalia?
– Taip, dalis pratybų vyksta netoli Lietuvos sienų, taip pat ir iš Kaliningrado pusės, kur poligonai yra šalia mūsų sienų.
– Turbūt tai ir psichologinės pratybos Lietuvos gyventojams?
– Man atrodo, kad čia nėra ko pergyventi. Galima prisiminti ankstesnes „Zapad“ pratybas, kurios buvo gerokai masiškesnės – 2017 metais dalyvavo daug didesni skaičiai. Tuomet psichologinė įtampa jautėsi net kelis mėnesius.
Šiuo metu tokių ženklų nėra. Skaičiai, kurie bus Baltarusijoje, Rusijoje ir Kaliningrade, nekelia jokios rimtesnės grėsmės. Taip, incidentų visada gali įvykti ir nebūtinai pratybų metu, tačiau pačios pratybos jokios realios grėsmės negeneruoja.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet ar nėra taip, kad Lietuvos kaimynės į šias pratybas žiūri daug rimčiau nei Lietuva?
– Manau, kad kai kuriais atvejais mūsų kaimynai elgiasi pagal mūsų pavyzdį. Lietuva draudžiamą zoną oro erdvėje nustatė dar rugpjūčio 12-ąją, gerokai prieš prasidedant „Zapad“ aktyviajai fazei. Tad negalima teigti, kad Lietuva atsipalaidavusi.
Reikia prisiminti ir rugpjūčio pabaigą bei rugsėjo pradžią – tada mūsų inžinerinės priemonės buvo pastatytos prie Baltarusijos ir Rusijos sienos. Tikrai ėmėmės priemonių.
Tiesiog sakome, kad nėra pagrindo manyti, jog pratybos kelia grėsmę Lietuvos saugumui. Ar patirsime išpuolį, ataką? Ne, tokių ženklų nematome. Tačiau incidentų įvairių gali pasitaikyti, nes vyksta aktyvesnė karinė veikla pasienyje tiek su Baltarusija, tiek su Rusija.
– Tokie incidentai jau įvyko Lenkijoje. Ar tokie atvejai galimi Lietuvoje?
– Turbūt negalime atmesti, kad gali būti dronų išskridimų, todėl ir imtasi priemonių. Matome Lenkijos pavyzdį, suprantame visuomenės susirūpinimą. Panašiai ir Lenkijoje žmonės kalba, kad bus sunku net miegoti, nes virš gyvenamųjų vietovių praskrenda dronai.
Suprantame šią grėsmę, todėl pritraukėme papildomus oro gynybos pajėgumus. Jei reikės, numušime. Esame suaktyvinę ryšius su sąjungininkais – kaip žinote, Lenkijoje dronus numušė sąjungininkų naikintuvai. Taip pat ir pas mus budrumas padidintas. Tai nėra tušti žodžiai. Tiesiog nereikia pasiduoti psichozei ir galvoti, kad karas prasidės rugsėjo 12–16 dienomis.
– Ar valdžios užduotis nėra nuraminti visuomenę?
– Be jokios abejonės. Tai ir buvo Nacionalinio saugumo komisijos, vadovaujamos premjero, tikslas – aiškiai sudėlioti algoritmą ir perspėjimus visuomenei. Prisiminkime liepos 28-osios atvejį, kai visuomenėje kilo įspūdis, jog žino daugiau kaip elgtis ir ką daryti.
Tokiose situacijose norime ir privalome informuoti piliečius. Tai yra saugumo klausimas. Imsimės visų priemonių, kad grėsmės būtų pašalintos, jei jos iškiltų.
(be temos)